Europos Sąjunga
2023.10.05. ES išlaidos: daugiau klaidų ir didesnė rizika
2022 m. labai padaugėjo su ES biudžeto išlaidomis susijusių klaidų, teigiama paskelbtoje Europos Audito Rūmų metinėje ataskaitoje. Auditoriai taip pat įspėja apie didėjančią riziką skolintis siekiant patenkinti papildomus mokėjimų poreikius, pavyzdžiui, susijusius su atsaku į pandemiją ir Rusijos agresijos karu prieš Ukrainą, ir rekomenduoja imtis priemonių didelės infliacijos poveikiui ES biudžetui mažinti.
Auditoriai daro išvadą, kad 2022 finansinių metų ES finansinėse ataskaitose pateikiamas tikras ir teisingas vaizdas ir kad galima teigti, kad pajamų operacijose klaidų nėra. Tačiau labai padidėjo su 196 milijardų eurų išlaidų iš ES biudžeto suma susijęs klaidų lygis – iki 4,2 % (2021 m. – 3 %). Auditoriai mano, kad du trečdaliai (66 %) audituotų išlaidų yra didelės rizikos. Šioms išlaidoms taikomos taisyklės ir tinkamumo finansuoti kriterijai dažnai yra sudėtingi, todėl klaidų tikimybė yra didesnė. Auditoriai taip pat padarė išvadą, kad valstybių narių kontrolės sistemose nustatytos tvarkingumo problemos ir trūkumai daro poveikį 46,9 milijardo eurų sumai, išleistai pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP).
Neigiama nuomonė dėl ES biudžeto išlaidų
Kaip ir pastaruosius trejus metus, auditoriai daro išvadą, kad klaidų lygis buvo reikšmingas ir paplitęs, todėl dėl 2022 m.ES išlaidų pateikė neigiamą nuomonę.
Įvertintas klaidų lygis nėra sukčiavimo, neefektyvumo ar išeikvojimo matas: tai pinigų sumos, kuri nebuvo panaudota laikantis ES ir nacionalinių taisyklių, įvertis. Tačiau atlikdami savo darbą auditoriai taip pat nustatė 14 įtariamo sukčiavimo atvejų. Apie šiuos atvejus jie pranešė Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), kuri jau pradėjo du tyrimus. Apie šešis iš šių atvejų tuo pačiu metu buvo pranešta Europos prokuratūrai, kuri pradėjo tris tyrimus.
„ES įrodė sugebanti greitai reaguoti į įvairias precedento neturinčias krizes imdamasi precedento neturinčių veiksmų. Tačiau dėl didelės tokioje aplinkoje turimų lėšų sumos biudžetui kyla didesnė rizika. Mūsų nustatyti faktai rodo, kad riziką reikia geriau valdyti, nes mes atlikdami savo darbą ir toliau nustatome klaidų, dėl kurių labai padidėjo klaidų paveiktos išlaidos“, – teigė Audito Rūmų pirmininkas Tony Murphy.
Sąlyginė nuomonė dėl EGADP išlaidų
2022 m. buvo antrieji EGADP, pagrindinio 800 milijardų eurų ES priemonių rinkinio „Next Generation EU“ (NGEU), kuriuo siekiama sušvelninti ekonominius pandemijos padarinius, komponento įgyvendinimo metai. Pagal EGADP, ES šalys gauna lėšų mainais už iš anksto nustatytų tarpinių arba siektinų reikšmių pasiekimą. 2022 m. 11-ai valstybių narių atlikta 13 dotacijų mokėjimų, kurių vertė – 46,9 milijardo eurų.
Auditoriai nustatė, kad 11 iš 13 EGADP dotacijų mokėjimų buvo susiję su tvarkingumo problemomis, nes 15 iš 281 tikrintos tarpinės ir siektinos reikšmės buvo nepatenkinamai pasiektos arba neatitiko tinkamumo sąlygų. Taigi šešiuose mokėjimuose nustatytas reikšmingas klaidų lygis. Auditoriai taip pat nustatė atvejų, kai priemonės ir susijusios tarpinės ar siektinos reikšmės buvo prastai nustatytos, taip pat problemų, susijusių su informacijos, kurią valstybės narės įtraukė į savo valdymo deklaracijas, patikimumu. Todėl auditoriai dėl EGADP išlaidų pateikė sąlyginę nuomonę.
ES biudžetui poveikį daro skola, infliacija ir karas Ukrainoje
2022 m. ES skola padidėjo iki 344,3 milijardo eurų (2021 m. – 236,7 milijardo eurų), daugiausia dėl naujo skolinimosi priemonei NGEU, kuris sudarė 96,9 milijardo eurų. Palūkanų normos rizika ES biudžetui kyla tik dėl NGEU priemonės skolos. Susijusios skolinimosi išlaidos 2022 m. labai padidėjo dėl didėjančių palūkanų normų. Auditoriai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad aukšto infliacijos lygio grąža turi didelį poveikį biudžetui. Remdamiesi Europos Komisijos pateikta infliacijos prognoze, jie vertina, kad iki 2023 m. ES biudžetas galėtų prarasti beveik 10 % savo perkamosios galios.
2022 m. pabaigoje bendra ES biudžeto rizikos pozicija galimų būsimų įsipareigojimų atžvilgiu buvo 248,3 milijardo eurų (ji padidėjo, palyginti su 204,9 milijardo eurų 2021 m.). Dalį padidėjimo lėmė ES finansinė parama Ukrainai, kuri 2022 m., palyginti su 2021 m., padidėjo daugiau nei dvigubai (16 milijardų eurų, palyginti su 7 milijardais eurų). Auditoriai pažymi, kad patvirtinus papildomus 18 milijardų eurų praėjusių metų pabaigoje, ši rizikos pozicija būsimuose biudžetuose gerokai padidės.
Bendroji informacija
2022 m. ES biudžeto išlaidos iš viso sudarė 196 milijardus eurų. Tai atitinka 2,5 % ES valstybių narių bendrųjų valdžios sektoriaus išlaidų ir 1,3 % jų bendrųjų nacionalinių pajamų. Atsižvelgiant į EGADP išlaidas, 2022 m. ES mokėjimai iš viso sudarė 243,3 milijardo eurų. Apie trys ketvirtadaliai ES biudžeto panaudoti pasidalijamojo valdymo būdu, t. y. sistemą, pagal kurią lėšas skirsto, projektus atrenka ir ES išlaidas valdo valstybės narės.
Kiekvienais metais auditoriai tikrina ES pajamas ir išlaidas, kad įsitikintų, ar metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir ar pajamų ir išlaidų operacijos atitinka galiojančias taisykles. Šiuo tikslu jie testuoja operacijų imtis, kad įvertintų, kokiu mastu išlaidos buvo paveiktos klaidų. Jie nustato šių išlaidų įvertintą klaidų lygį atsižvelgdami į 2 % ribą, kurią viršijus netvarkingos išlaidos laikomos reikšmingomis. Neigiama nuomonė reiškia, kad auditoriai nustatė plačiai paplitusių problemų. Sąlyginė nuomonė reiškia, kad problemos buvo nustatytos, tačiau jos nėra paplitusios.
Atgal
