Europos Sąjunga
2023.03.09. Europos Komisija pateikė 2024 m. fiskalinės politikos gaires
Atsižvelgdama į viešųjų finansų bei ekonomikos srities problemas ir diskusijas dėl būsimos ekonomikos valdymo sistemos, Europos Komisija valstybėms narėms pateikia fiskalinės politikos vykdymo ir koordinavimo gaires. Apskritai fiskaline politika turėtų būti siekiama užtikrinti skolos tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu, taip pat remti tvarų ir integracinį augimą visose valstybėse narėse.
Bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymo nutraukimo ir vykdomos ekonomikos valdymo peržiūros poveikis
2023 m. pabaigoje nustos veikti Stabilumo ir augimo pakte nustatyta bendroji nukrypti leidžianti išlyga, pagal kurią didelio ekonomikos nuosmukio metu leidžiama laikinai nukrypti nuo įprastų biudžeto reikalavimų. Pasibaigus bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos galiojimo laikotarpiui vėl bus teikiamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos dėl fiskalinės politikos; šios rekomendacijos bus kiekybiškai apibrėžiamos ir diversifikuojamos pagal valstybių narių valdžios sektoriaus skolos problemas.
Remiantis Europos Komisijos 2022 m. lapkričio mėn. pristatytomis gairėmis šiuo metu vyksta diskusijos dėl peržiūrėtos ekonomikos valdymo sistemos. Iki įsigalios nauja ekonomikos valdymo sistema ir atsižvelgiant į naująją popandeminę realybę, grįžti vien prie Stabilumo ir augimo pakto taisyklių, galiojusių iki tol, kol 2020 m. buvo pradėta taikyti bendroji nukrypti leidžianti išlyga, taikymo būtų netinkamas sprendimas.
Kadangi naujas teisinis pagrindas, pagrįstas šiuo metu vykdomos ekonomikos valdymo peržiūros rezultatais, dar neįsigaliojo, toliau taikomas dabartinis teisinis pagrindas. Tuo pačiu, siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai pereiti prie būsimų ES fiskalinių taisyklių taikymo ir atsižvelgti į dabartines problemas, tam tikri Europos Komisijos pateiktų reformos gairių elementai galėtų būti įtraukti į biudžeto priežiūros ciklą.
Todėl Europos Komisija yra pasirengusi pasiūlyti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl 2024 m. fiskalinės politikos, kurios apims kiekybinį reikalavimą bei kokybines gaires dėl investicijų ir energetikos priemonių. Šios rekomendacijos derės su Europos Komisijos gairėse pasiūlytais kriterijais, o kartu atitiks su Stabilumo ir augimo paktu susijusius galiojančius teisės aktus.
Stabilumo ir konvergencijos rengimo gairės
Valstybės narės raginamos savo stabilumo ir konvergencijos programose nustatyti fiskalinius tikslus, kurie atitiktų Europos Komisijos pateiktose reformos gairėse nustatytus fiskalinio koregavimo kriterijus. Valstybės narės taip pat raginamos aptarti, kaip jų reformų ir investicijų planais numatoma prisidėti prie fiskalinio tvarumo ir tvaraus bei integracinio augimo, laikantis reformos gairėse nustatytų kriterijų.
Europos Komisija yra pasirengusi pasiūlyti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl 2024 m. fiskalinės politikos, kurios:
· derėtų su valstybių narių stabilumo ir konvergencijos programose nustatytais fiskaliniais tikslais, jei šie atitinka siekį užtikrinti, kad valstybės skolos santykis būtų mažinamas ar išliktų apdairaus lygio, o biudžeto deficitas vidutiniu laikotarpiu neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės;
· būtų apibrėžtos kiekybiškai ir diferencijuotos pagal valstybių narių valdžios sektoriaus skolos problemas;
· būtų parengtos atsižvelgiant į grynąsias pirmines išlaidas, kaip siūloma Europos Komisijos pateiktose reformos gairėse.
Be to, Europos Komisija savo rengiamose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose dėl fiskalinės politikos toliau akcentuos viešąsias investicijas. Visos valstybės narės turėtų toliau vykdyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų apsaugą ir užtikrinti veiksmingą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų lėšų panaudojimą, visų pirma žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslais.
Konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose taip pat bus pateikiamos gairės dėl energetikos priemonių fiskalinių išlaidų.
Perviršinio deficito procedūros įgyvendinimas
Atsižvelgdama į šiuo metu vyraujantį nuolatinį didelį makroekonominės ir biudžeto perspektyvos neapibrėžtumą, Europos Komisija laikosi nuomonės, kad sprendimas dėl to, ar valstybėms narėms taikyti perviršinio deficito procedūrą, šį pavasarį neturėtų būti priimamas. Tuo pat metu, pagal galiojančias teisės nuostatas, Europos Komisija pasiūlys ES Tarybai 2024 m. pavasarį pradėti deficitu pagrįstas perviršinio deficito procedūras atsižvelgiant į duomenis apie 2023 m. rezultatus.
Valstybės narės turėtų į tai atsižvelgti vykdydamos savo 2023 m. biudžetą, taip pat rengdamos savo stabilumo ir konvergencijos programas šį pavasarį ir 2024 m. biudžeto planų projektus šį rudenį.
Būsimi pasiūlymai dėl ekonomikos valdymo
Europos Komisijai 2022 m. lapkričio mėn. pateikus gaires, diskusijos dėl ekonomikos valdymo sistemos vyksta toliau – keliais pagrindiniais klausimais ima ryškėti bendras sutarimas, kitus klausimus dar būtina pasiaiškinti.
Pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų Europos Komisija ketina pateikti po 2023 m. kovo mėn. įvyksiančių Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos ir Europos Vadovų Tarybos posėdžių.
Atgal
