Europos Sąjunga
12 30. Lietuvos kariuomenės padaliniai tęs budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgose
Vladimiras Karčiauskas
Gruodžio 31-ąją budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgose baigia Lietuvos kariuomenės padaliniai, suformuoti iš Sausumos, Oro ir Jūrų pajėgų bei logistikos vienetų. Lietuvos kariai šiose pajėgose budės ir kitąmet.
Didžiausias padalinys, baigiantis budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgose - šių pajėgų apsaugos kuopa, kuri buvo sudaryta iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono.
Šiais metais NATO greitojo reagavimo pajėgose budėjo ir iš Karinių oro pajėgų karių suformuotas Oro uosto terminalo aptarnavimo vienetas, kuris buvo pasirengęs vykdyti krovinių pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo, keleivių registravimo ir palydos, medicininės paramos užduotis.
Lietuvos kariuomenės logistų suformuotas vandenvalos vienetas buvo pasiruošęs persikelti į bet kurį regioną ir užtikrinti vandens valymo paslaugas.
Taip pat šiais metais budėjo ir Karinių jūrų pajėgų išminavimo laivas "Sūduvis" su įgula.
Kitąmet NATO greitojo reagavimo pajėgų budėjime dalyvaus Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų padalinys, iš Logistikos vienetų suformuoti Judėjimo kontrolės ir vidutinių sunkvežimių bei vandenvalos padaliniai. Jei pajėgos būtų aktyvuotos, karinės oro pajėgos taip pat bus pasirengusios Aljanso greitojo reagavimo pajėgoms skirti transporto lėktuvą "Spartan".
Kitais metais budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose Lietuvos kariuomenė skyrė apie 160 karių.
Iki šiol didžiausias Lietuvos indėlis į NATO greitojo reagavimo pajėgas buvo 2010 m. specialiai tam suformuotas trišalis Baltijos batalionas, kuriame didžiausią dalį sudarė ir jam vadovavo Lietuvos kariai.
NATO greitojo reagavimo pajėgos - aukštos parengties daugianacionalinės NATO pajėgos. Jas sudaro valstybių narių šioms pajėgoms priskirti kariniai vienetai, kurie budi savo šalyse ir yra pasirengę per nustatytą laiką persidislokuoti į operacijos regioną, jei būtų priimtas sprendimas panaudoti pajėgas.
Iki 2010 metų budėjimai NATO greitojo reagavimo pajėgose vykdavo po šešis mėnesius. Nuo 2011 metų pamainų budėjimo trukmė - vieneri metai.
Sprendimą kurti Greitojo reagavimo pajėgas NATO šalys priėmė 2002 metų lapkritį Prahoje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu. Sprendimą aktyvuoti pajėgas priima Šiaurės Atlanto Taryba. Pirmą kartą šios pajėgos buvo aktyvuotos 2005 metų spalio mėnesį padėti nuo stipraus žemės drebėjimo nukentėjusiam Pakistanui.
Lietuva budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose savo karius skiria nuo 2005 metų.
Atgal
