Europos Sąjunga
11.20.ES tinkamai teikia ataskaitas dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, tačiau reikia geresnių įžvalgų, kaip jį mažinti ateityje, teigia auditoriai
Remiantis nauja Europos Audito Rūmų ataskaita, ES duomenys apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį teikiami atsižvelgiant į tarptautinius reikalavimus, o jo apskaita ilgainiui gerėjo. Tačiau reikia geresnių įžvalgų dėl konkrečių sektorių, pavyzdžiui, žemės ūkio ir miškininkystės, teigia auditoriai. Jie taip pat siūlo toliau gerinti ataskaitas dėl to, kaip įgyvendinant ES ir valstybių narių klimato kaitos švelninimo politikas prisidedama prie išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslų pasiekimo 2020, 2030 ir 2050 m.
ES dalyvauja dedant visuotines pastangas sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – ji siekia 20 % sumažinti jų kiekį iki 2020 m., 40 % – iki 2030 m. ir 80–95 % – iki 2050 m. Kad stebėtų pažangą siekiant šių tikslų, ES ir jos valstybės narės kasmet teikia šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitas. Jos taip pat parengia prognozes, skirtas įvertinti būsimą pažangą mažinant išmetamą teršalų kiekį, ir parodyti, ar klimato kaitos švelninimo politika ir priemonės bus veiksmingos.
Auditoriai vertino, ar Europos Komisija, padedama Europos aplinkos agentūros, tinkamai tikrino ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir informacijos apie planuojamą išmetamo teršalų kiekio mažinimą kokybę.
Auditoriai nustatė, kad ES ir valstybių narių apskaitoje nurodytos septynios pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir visi pagrindiniai sektoriai, kaip reikalaujama pagal Kioto protokolą. Jie taip pat nustatė, kad per tam tikrą laiką ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita pagerėjo. Apskaitos kokybės peržiūra buvo patenkinama, o bendras neapibrėžtumo lygis pastaraisiais metais sumažėjo, nors tokių pačių rūšių patikrinimai nebuvo atliekami žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriuje kaip kituose sektoriuose.
„Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas ir su juo susijusio visuotinio atšilimo sustabdymas yra pagrindinis ES iššūkis, – teigė už ataskaitą atsakingas Europos Audito Rūmų narys Nikolaos Milionis. – Komisija siekia pateikti tikslius duomenis apie išmetamo teršalų kiekio lygmenis. Šiuo metu ji turėtų toliau gerinti informaciją apie tendencijas ir politikos poveikio įvertinimus.“
Kad iki 2020 m. sumažintų išmetamą teršalų kiekį, ES nustatė tikslus, kurie apima daugumą ataskaitose pateiktų duomenų, įskaitant apie tarptautinę aviaciją. Tačiau pirmieji tikslai yra nustatyti 2030 m. LULUCF sektoriui ir 2050 m. tarptautinei laivybai be jokių tarpinių ES tikslų ar išmetamo teršalų kiekio mažinimo priemonių. ES gairės ir pagalba padėjo valstybėms narėms pagerinti savo prognozes. Tačiau auditoriai įspėja, kad Komisija nevertino didelio nuokrypio nuo jos pačios bendro ES atskaitos scenarijaus rizikos. Šiuo metu pagal bendras valstybių narių prognozes po 2023 m. išmetamas teršalų kiekis mažėja mažiau nei pagal Komisijos atskaitos scenarijų.
Neseniai Komisija pateikė ilgalaikę strateginę viziją, kad iki 2050 m. ES poveikis klimatui taptų neutralus. Ji taip pat parengė keletą veiksmų gairių dėl sektorių, kuriuose išmetama beveik 70 % teršalų kiekio, pavyzdžiui, transporto ir energetikos. Tačiau nėra tokių specialių veiksmų gairių, skirtų kitiems svarbiems sektoriams, pavyzdžiui, LULUCF ir žemės ūkio, nes bendra žemės ūkio politika nustatyta 7 metų ciklui. Galiausiai, nors Komisija atlieka valstybių narių pateiktos informacijos kokybės patikras, ataskaitos dėl dabartinių priemonių poveikio tebėra neišsamios. Todėl Komisija negali pateikti išsamaus vaizdo, kiek ES ir valstybinėmis klimato kaitos švelninimo politikomis ir priemonėmis prisidedama prie 2020, 2030 ir 2050 m. išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslų pasiekimo.
Atgal
