Europos Sąjunga
07.05. Seimo ERK: „Pirmininkaudama ES Tarybai Suomija prisidės prie tvaraus požiūrio į aplinką konkrečiais veiksmais ir sieks tapti pirmąja žiedinės ekonomikos valstybe“
2019 m. II pusmetį Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujanti Suomija išplatino pirmininkavimo programą „Tvari Europa – tvari ateitis“. Atsisakiusi pirmininkavimo suvenyrų ir dovanų svečiams Suomija planuoja sutaupyti 500 tūkst. eurų ir skirti juos paramos projektams besivystančiose šalyse. Pirmininkavimo metu suomiai atsisako dalies ekspertinio lygio susitikimų, pakeisdami juos bendravimu IT priemonėmis, tokiu būdu mažindami pirmininkavimo įtaką klimato kaitai.
Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdyje Suomijos pirmininkavimo programą pristatęs Suomijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Kristeris Michelsonas (Christer Michelsson) atkreipė dėmesį, kad Suomija pirmininkaus ES Tarybai institucinio ciklo kaitos periodu: išrinktas naujos sudėties Europos Parlamentas (EP), patvirtinta nauja ateinančių penkerių metų ES Strateginė darbotvarkė, skiriami naujieji Europos Komisijos, Europos Vadovų Tarybos, EP, Europos išorės veiksmų tarnybos, Europos centrinio banko vadovai, tad natūralu, kad šis pereinamasis laikotarpis ES darys didelę įtaką ir Suomijos pirmininkavimui.
Suomija išskiria keturis pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus: bendrųjų vertybių ir teisinės valstybės (angl. „rule of law“) stiprinimas; konkurencingesnė ir labiau socialiai orientuota ES; didesnis ES, kaip pasaulio lyderės, vaidmuo sprendžiant klimato kaitos problemas; visapusiškas piliečių saugumo užtikrinimas. Suomija planuoja stiprinti komunikavimą, siekti, kad ES piliečius pasiektų žinios apie ES vykdomus darbus.
Suomija savo pirmininkavimą ES Tarybai pradės perimdama nemažai tęstinių darbų, iš kurių svarbiausi: daugiametė finansinė programa, „Brexit“ ir ateities Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykiai, migracija, Ekonominė ir pinigų sąjunga bei teisės viršenybė. Pažymima, kad nepaisant klausimo svarbos, „Brexit“ neturėtų dominuoti ES darbotvarkėje. Suomija pabrėžia, kad per ateinančius penkerius metus ES itin svarbu: tinkamai veikianti ir sąžininga vieninga rinka, įskaitant modernią pramonės politiką, teisinė valstybė, prekybos politika kaip išorinė ES konkurencingumo dimensija, transformacija į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią ekonomiką, skaitmeninė ekonomika, įgūdžių ir įtrauki visuomenė.
Rumunijos pirmininkavimo rezultatus pristatęs Rumunijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Danas Adrijanas Balanesku (Dan Adrian Bălănescu) priminė, kad Rumunija pirmininkavimo ES Tarybai metu buvo iškėlusi 4 pagrindinius prioritetus: „Konvergencijos Europa – prioritetas teikiamas sanglaudai, konkurencingumui, investicijoms“; „Saugesnė Europa – kova su terorizmu, kibernetinis saugumas, migracija“; „Europa kaip stipri globali veikėja – ES gynybos ir saugumo pajėgumų stiprinimas, glaudžiai benudarbiaujant su NATO, kaimynystės politika“; „Bendrų vertybių Europa – kova prieš diskriminaciją, lyčių lygybės bei piliečių įtraukimo į ES klausimus užtikrinimas“.
Rumunijos ambasadorius D. A. Balanesku sakė: „Mes esame visiškai patenkinti tuo, kaip įgyvendinome pirmininkavimo mandatą ir įvykdėme visus nustatytus tikslus. Pirmininkavimo laikotarpiu daugiausiai tęsėme ES darbotvarkę – to ir siekėme perimdami pirmininkavimo mandatą. Dirbome labai efektyviai atsižvelgiant į tai, kad mūsų svarbiausia užduotis buvo padėti valstybėms narėms derėtis ir tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu būdu padėti pasiekti sprendimus. Pirmininkavimo laikotarpiu buvo organizuota apie 2500 renginių, įvyko 64 formalūs ir neformalūs ministrų susitikimai.“
Komiteto nariai su ambasadoriais diskutavo daugiametės finansinės programos, energetikos, Rytų partnerystės temomis.
Seimo Europos reikalų komitetas ES Tarybai pirmininkavusios valstybės narės rezultatus ir pirmininkavimą pradedančios valstybės narės prioritetus, pristatomus valstybių ambasadorių, išklauso kiekvieną pusmetį.
Atgal
