VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

04.16. Europos Sąjungos laikinumas

Dominykas Algirdas Raukšta

 

ES kaip multikultūrinis projektas, orientuotas į Europos šalių gyventojų gerovę ir tiek teisinių, tiek socialinių ir ekonominių normų unifikaciją. Kai kurios šalys turėjo nemažai paaukoti, kad sunkiau gyvenančios valstybės taptų lygiateisėmis narėmis. Taip pat šalys, įstojusios į Europos sąjungą tik dėl ekonominės gerovės, tikėdamos ekonominio paskatinimo ir lengvatų, turėjo atlikti ekonominius bei teisinius pakeitimus savo sistemose, išsižadėdamos demokratijos unikalumo. Bet asimiliacija nebūtinai reiškia geriausios šalių sistemos perėmimo ir tapimo viena teigiama Europa. Galima tai pavadinti naujuoju komunizmo ir kapitalizmo deriniu. Didžiausi Europos sąjungos trūkumai yra kultūriniai, nes tautos orientuotos į ekonominį susiliejimą ir, darydamos teisinius pakeitimus valstybėje, praranda tautinį identitetą. Unifikacija kaip bendros valiutos Euro cirkuliacija ES rodos europos pagrindinį prioritetą tai ekonomikos ir jos sričių tenkinimą. Neįvertinant tautų unikalaus mentaliteto. Valstybė turėdama vienintelį prioritetą ekonominį išsivystymą ir jos gyventojų ekonominę gerovę neturi stabilios ateities. Tolimesnė perspektyva totalus pasaulietiškumas (Globalizmas). 

Europos parlamentas

Europos sąjungos modelis buvo kurtas, siekiant Europos piliečius prilyginti JAV su 50 valstijų piliečiams, kurie žavi visus pasaulio gyventojus su perspektyvomis ir galimybėmis, būdama tarsi vis dar neatrasta galimybių šalis. Bet JAV garsi net tik stipria ekonomika, bet jos kultūra nėra nematoma, stipriai įtakoja pasaulio žmones. Europiečiai, išsižadėdami tautinio unikalumo ir susiliedami į vieną Europinį derinį, praranda savo, kaip pasaulio kultūros lopšio ir kultūros puoselėtojo, galias. Jungtinė Karalystė (United Kingdom) pirmoji suprato padariusi klaidą, remdama ir būdama EU projekto dalimi. Nors ES tarp sąjungos narystė atveria tik ekonominių mainų galimybę, bet ES mokesčių sistema koreguoja UK galimybes būti ekonomiškai nepriklausoma ir stipria valstybe. Norint pakeisti ekonominį bendradarbiavimą, nebūtina priklausyti bendrijai. Mokesčių ir gyventojų judėjimo politiką galima pakeisti ir tarptautinės politikos pagalba. Šiuo metu nuo broliškų slavų karo kenčiantys Ukrainos gyventojai išgyvena ekonominį deficitą ne tik nuo gynybinio karo išlaidų, bet daugiau nuo ekonomikos plėtros ir galimybės būti konkurencingai Europos rinkoje. Europa turėtų daryti tiek eksporto, tiek importo tarptautinių mokesčių lengvatas, padėti atsigauti skurstančiai Ukrainai, ji yra neatskiriama Europos dalis. Europos sąjunga neturėtų ignoruoti Ukrainos rinkos, kuri yra atsidūrusi tarp priešingų ugnių. Leisdami Ukrainai nuskursti ekonomiškai, nepaliekame jai kito kelio, tik karo su broliškais slavais arba keliaklupsčiavimo Putino imperijai.

Europa, kaip stipriausias kultūros puoselėtojas ir kūrėjas, praras savo galimybes, bandydama žaisti ekonominius karus. Donaldas Trumpas ėmėsi naujos pozicijos – nebebūti pasaulio policininku bei saugotoju. Ar Europa eis pasiimti Donaldo Trumpo pirštinę ir stos į ekonominį karą su savo biurokratiniu ES mechanizmu?

Politinės mados ir vėjai jau atkeliavo į Lietuvą, prezidento rinkimuose kandidatų sąraše matome ir p. Arvydą Juozaitį, pasisakantį už tautiškos valstybės plėtojamą. Nereikia pamiršti ne tokios tolimos praeities ir istorijos, prisimenant prieškario Lietuvą su stipria idealistų, tokių kaip V.Kudirka, J.Basanavičius, A.Smetona ir kitais žmonėmis, tikėjusiais nacija. Iš didžiosios Lietuvos kunigaikštystės (Lietuva 13 a. buvo didžiausia Europos valstybė), bet po jungtuvių su lenkais, likusi Didžiąja Europos nykštuke. Bet vis dar turinčia girias, kuriose ir dabar išlikę partizanų dvasios.

Europa be kultūros, Europa be ateities. Europos kultūros stiprybė – ne jos unifikacija, bet valstybinis unikalumas, tautiškumas, broliškumas ir siekimas išlikti savo tautinės kultūros dalimi ir savo žemės puoselėtojais ir vaikų ateities kūrėjais.

 

Atgal