Europos Sąjunga
11.24. Europos lyderiai ragina ambicingiau kovoti su klimato kaita
Prezidentė Dalia Grybauskaitė prisijungė prie Austrijos prezidento Alexanderio Van der Belleno iniciatyva parengtos politinės deklaracijos, kuria pasaulio valstybės kviečiamos aktyviau kovoti su klimato kaita ir siekti ambicingesnių tikslų.
pixabay.com nuotr.
Prie deklaracijos prisijungė dar 14 valstybių - Airijos, Graikijos, Islandijos, Italijos, Kipro, Latvijos, Nyderlandų, Portugalijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Vengrijos ir Vokietijos - prezidentai.
Dokumente akcentuojama, kad dabartinės priemonės nėra pakankamos ilgalaikiams 2015 m. Paryžiuje pasirašyto globalaus Klimato kaitos susitarimo tikslams pasiekti, ir raginama sparčiau, atsakingiau ir sutelktai įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus.
Valstybių vadovai taip pat pabrėžia, kad efektyvi ir veiksminga kova su klimato kaita atvers naujų galimybių pasaulio šalių ekonomikai ir visuomenėms, paskatins žmonių gerovę, saugesnę ir taikesnę planetos ateitį.
Lietuva kartu su kitomis ES šalimis Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje 2015 m. prisiėmė ambicingus įsipareigojimus kolektyviai iki 2030 m. CO2 emisijas sumažinti bent 40 procentų. Per pastaruosius 25 metus Lietuvos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo beveik 60 proc., o BVP išaugo 30 procentų. Atsinaujinančios energetikos srityje Lietuva dar 2016 m. viršijo savo įsipareigojimus ir naudojo 26 proc. energijos, pagamintos iš atsinaujinančios energijos šaltinių.
Kaip ir daugeliui kitų šalių, Lietuvai dar būtina pasitempti mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą transporto ir žemės ūkio sektoriuose.
Klimato kaitos pasekmės jaučiamos ir mūsų šalyje - per 50 metų vidutinė oro temperatūra žiemą pakilo 1,2 laipsnio, 3-4 kartus išaugo dienų skaičius, kai temperatūra siekia 30 laipsnių šilumos, o Baltijos jūros lygis Klaipėdos sąsiauryje pakilo 15 cm. Ekstremalių reiškinių padažnėjimas turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai, infrastruktūrai ir šalies ekonomikai.
