VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

10.27. Europos Parlamento naujienos

EP Sacharovo premija – Rusijoje kalinamam Ukrainos režisieriui

Europos Parlamento (EP) teikiamos Sacharovo premijos už minties laisvę laureatu šiemet tapo Rusijoje kalinamas Ukrainos režisierius Olegas Sencovas.

Simferopolyje gimęs menininkas nepripažino Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos – jis aktyviai įsitraukė į „Euromaidano“ judėjimą Ukrainoje, padėjo pristatyti maistą ir kitus produktus Ukrainos kariams, kurie buvo užblokuoti Kryme pirmosiomis Rusijos operacijos dienomis.

20 metų kalėjimo bausme už tariamą teroro aktų organizavimą nuteisto O. Sencovo teismo procesą „Amnesty International“ apibūdino kaip „nesąžiningą bylą, kurią nagrinėjo karinis teismas“. Birželį EP priėmė rezoliuciją, kurioje pareikalavo nedelsiant paleisti režisierių ir kitus neteisėtai Rusijoje kalinamus Ukrainos piliečius.

Kalėjime O. Sencovas šių metų gegužę pradėjo bado streiką, dėl kritinės sveikatos būklės jis kurį laiką gydytas reanimacijoje. Neseniai jo sesuo pranešė, kad režisieriaus sveikatos būklė yra sunki, jis nesitiki iš kalėjimo išeiti gyvas, o badavimą nutraukia, kad išvengtų prievartinio maitinimo.

Pristatydamas šių metų laureatą, EP pirmininkas Antonio Tajani teigė: „Savo drąsa ir atsidavimu, rizikuodamas gyvybe, režisierius O. Sencovas tapo kovos už politinių kalinių paleidimą Rusijoje ir visame pasaulyje simboliu. Reikalaujame paleisti jį į laisvę tučtuojau. O. Sencovo kova primena mums, kad privalome ginti žmogaus teises visame pasaulyje bet kokiomis aplinkybėmis.“

Nuo 1988 m. kasmet Europos Parlamento teikiama Sacharovo premija siekiama pagerbti už žmogaus teises kovojančius asmenis ir organizacijas. Pernai ši premija buvo skirta Venesuelos demokratinei opozicijai.

Šiemet tarp trijų premijos finalininkų taip pat buvo Europos krantus mėginančius pasiekti migrantus Viduržemio jūroje gelbėjančios nevyriausybinės organizacijos bei prieš korupciją Maroke kovojančio judėjimo įkūrėjas Nasseras Zefzafi, kuriam skirta 20 metų nelaisvės už „sąmokslą prieš valstybės saugumą“.

Sacharovo premijos įteikimo ceremonija vyks gruodžio 12 d. Strasbūre, EP sesijos metu.

EP reikalauja „Facebook“ audito ir geresnės jo vartotojų apsaugos

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį pareikalavo leisti ES institucijoms atlikti išsamų bendrovės „Facebook“ vartotojų duomenų apsaugos auditą.

Perdavusi savo vartotojų duomenis politinių kampanijų vykdytojams, „Facebook“ ne tik sugriovė piliečių pasitikėjimą, bet ir pažeidė ES teisę, pažymi europarlamentarai. Jie įsitikinę, jog bendrovei „Cambridge Analytica“ suteikti vartotojų duomenys galėjo būti panaudoti ne tik JAV rinkimų, bet ir Jungtinės Karalystės išstojimo referendumo kampanijoje.

Parlamentas ragina „Facebook“ leisti ES tinklų ir informacijos saugumo agentūrai (ENISA) ir Europos duomenų apsaugos valdybai atlikti „išsamų ir nepriklausomą auditą“, kurio rezultatai būtų pateikti Europos Komisijai, EP ir šalių parlamentams. EP nariai atkreipia dėmesį į „Facebook“ pastangas geriau užtikrinti privatumą po minėto skandalo, tačiau teigia, kad jų nepakanka, ir rekomenduoja bendrovei „atlikti esminius savo platformos pakeitimus“, kad ji atitiktų ES duomenų apsaugos įstatymus.

Europarlamentarai pažymi, kad ES bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir naujosios taisyklės dėl Europos politinių partijų finansavimo jau numato sankcijas už duomenų apsaugos taisyklių pažeidimus, kuriais siekiama paveikti rinkimų rezultatus. Siekdami užkirsti kelią neteisėtai rinkimų intervencijai per socialinę mediją, jie papildomai siūlo:

– geriau pritaikyti ES ir jos šalių rinkimų įstatymus prie skaitmeninės realybės;


– užtikrinti, kad mokama politinė reklama internete ir ją užsakiusi organizacija būtų lengviau atpažįstamos;


– drausti profiliuoti rinkėjus pagal jų elgesį internete ir kitus kriterijus, kurie galėtų atskleisti jų politines nuostatas;

 

– įpareigoti socialines medijas žymėti turinį, kuriuo dalijasi robotai, ir pagreitinti netikrų paskyrų šalinimą;


– vykdyti privalomą auditą po rinkimų kampanijų siekiant užtikrinti, kad jų metu sukaupti asmens duomenys būtų ištrinami;


– įpareigoti valstybes padedant Eurojustui ištirti bet kokius įtarimus dėl netinkamo užsienio jėgų naudojimosi jų internetine erdve politiniais tikslais;

 

– patobulinti ES konkurencijos taisykles atsižvelgiant į skaitmeninę realybę, taip pat ištirti galimą socialinės medijos platformų monopolį bei atlikti socialinių medijų reklamos įmonių auditą;


– gerokai sustiprinti atskaitomybę už algoritminį asmens duomenų apdorojimą ir padidinti jo skaidrumą nepriklausomai nuo to, ar jį atlieka privati, ar valstybinė organizacija.


Kadangi JAV iki šiol neįgyvendino visų jo sąlygų, europarlamentarai ragina Europos Komisiją sustabdyti vadinamąjį „Privatumo skydo“ susitarimą, reglamentuojantį europiečių asmens duomenų perdavimą JAV komerciniais tikslais.

„Turime nedelsiant imtis veiksmų – ne tik tam, kad atkurtume vartotojų pasitikėjimą interneto platformomis, bet visų pirma – kad apsaugotume piliečių privatumą ir atkurtume jų pasitikėjimą demokratine sistema“, – pažymėjo EP pranešėjas Claude Moraes (Socialistai ir demokratai, Jungtinė Karalystė). 

Ši rezoliucija apibendrina išvadas, padarytas po gegužę surengto EP narių ir „Facebook“ vadovo Marko Zuckerbergo susitikimo bei trijų vėlesnių klausymų, siekiant išsiaiškinti bendrovės „Cambridge Analytica“ įvykdyto „Facebook“ vartotojų duomenų pažeidimo mastą ir poveikį.

EP smerkia Rusijos vykdomą Ukrainos uostų blokadą

Rusijos veiksmai Azovo jūroje pastačius Kerčės tiltą pažeidžia tarptautinę teisę ir turi būti tučtuojau sustabdyti. Tai sakoma ketvirtadienį priimtoje Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje.

Europarlamentarai pabrėžia, kad tiltas per Kerčės pusiasalį, jungiantis Rusiją ir aneksuotą Krymą, taip pat Azovo jūroje nutiestas dujotiekis bei povandeniniai elektros kabeliai yra dar vienas Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas. Be to, po Kerčės tilto pastatymo į Mariupolį, Berdianską ir kitus Ukrainos uostus nebegali įplaukti didesni laivai, kurie sudarė daugiau kaip penktadalį regiono laivybos.

EP smerkia tai, kad Rusija piktnaudžiaudama blokuoja ir tikrina laivus, plaukiančius per Kerčės pusiasalį iš Ukrainos uostų arba į juos, o tai lemia vėlavimą bei nuostolius. Iki rugsėjo pabaigos buvo tikrinama daugiau kaip 200 laivų, iš jų 120 – plaukiančių su ES valstybių vėliavomis. Europarlamentarai pažymi, kad taip Rusija pažeidžia 2003 m. su Ukraina sudarytą sutartį dėl laisvos laivybos Azovo jūroje. Jie taip pat primena, kad tokią neteisėtą praktiką blokuoti laivybą Rusija anksčiau taikė Baltijos jūroje prieš Lenkiją ir Baltijos valstybes.

Savo ruožtu EP nariai reiškia susirūpinimą dėl trapios saugumo padėties Azovo jūros regione, kuri gali peraugti į atvirą karinį konfliktą. Jie kritikuoja Rusiją dėl besitęsiančio regiono militarizavimo – S-400 priešlėktuvinių raketų dislokavimo, karinių laivų perkėlimo iš Kaspijos jūros ir kitų veiksmų.

EP siūlo paskirti specialų ES pasiuntinį Krymui ir Donbaso regionui, taip pat apsvarstyti papildomas sankcijas ES įmonėms, kurios dalyvavo Kerčės tilto statybose. Iki šiol sankcijos buvo pritaikytos šešioms tokioms bendrovėms. Europos Komisijai siūloma įvertinti jūrų blokados ekonominę žalą ir apsvarstyti galimybes paremti nukentėjusius Ukrainos vežėjus bei uostus.

EP įpareigojo atsakingiau naudoti antibiotikus gyvulininkystėje

Antibiotikams atsparių bakterijų plitimas kelia vis didesnę grėsmę, todėl būtina riboti jų naudojimą gyvulininkystėje, ketvirtadienį nusprendė europarlamentarai, pritarę atnaujintoms veterinarinių vaistų taisyklėms.

Europos Parlamentas (EP) nusprendė, kad prevencijos tikslais, nesant aiškių infekcijos požymių, antibiotikus bus galima skirti tik kraštutiniais atvejais ir tik pavieniams gyvuliams, o ne visai bandai. Tokį gydymą galės paskirti tik veterinaras.

Europos Komisijai numatyta teisė sudaryti tik žmonių gydymui skirtų antibiotikų sąrašą. Žmonėms skirtus vaistus veterinarijoje bus galima naudoti tik kraštutiniais atvejais.

Šiuo teisės aktu taip pat siekiama spręsti tam tikrų veterinarių vaistų trūkumą, ypač mažesnėse rinkose, taip pat skatinti inovacijas ir naujų medikamentų kūrimą Europoje. Jis leis sumažinti administracinę naštą, supaprastinti licencijų išdavimo tvarką, pratęsti vaistų duomenų, tyrimų ir bandymų apsaugos laikotarpius, taip pat pailginti pradinį medikamentų rinkodaros leidimą.

EP nutarė sugriežtinti pirminį Komisijos pasiūlymą ir uždrausti veterinarinių antibiotikų bei kitų receptinių veterinarinių produktų prekybą internetu, nes ji kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai.

Kasmet dėl bakterijų atsparumo antibiotikams Europoje miršta apie 25 tūkst. žmonių, o ši problema ES sveikatos sistemai kasmet kainuoja apie 1,5 mlrd. eurų. Viena iš pagrindinių bakterijų atsparumo priežasčių yra neatsakingas antibiotikų vartojimas žemės ūkyje ir medikamentų patekimas į žmonių maistą.

EP pranešėja Françoise Grossetête (Europos liaudies partija, Prancūzija) pažymėjo: „Vaistų naudojimas veterinarijoje daro tiesioginę įtaką mūsų aplinkai, mitybai ir sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija nuolat kartoja, kad turime susirūpinti, nes atsparumas antibiotikams kasmet gali nužudyti daugiau žmonių nei vėžys. Tyrimai rodo, kad veterinarijoje antibiotikų naudojama du kartus daugiau nei žmonėms. Šis reglamentas leis pakeisti padėtį.“

Už tokį EP sprendimą balsavo 583 EP nariai, prieš buvo 16, o susilaikė 20. Šis teisės aktas jau suderintas su ES Taryba, kuri turėtų galutinai jį priimti iki metų pabaigos.

Ketvirtadienį europarlamentarai priėmė ir dar vieną rezoliuciją dėl antibiotikų naudojimo broilerių auginimo pramonėje (409 už, 19 prieš, 2 susilaikė), kurioje reiškia susirūpinimą dėl pernelyg dažno antimikrobinių veterinarinių vaistų naudojimo. Savo ruožtu jie piktinasi, kad tik du trečdaliai ES valstybių laikosi galiojančių ES taisyklių dėl gyvūnų laikymo tankio, taip pat ragina sugriežtinti iš trečiųjų šalių įvežamos paukštienos kontrolę.

EP pritarė kelių mokesčio reformai: siūloma tarifą apskaičiuoti pagal atstumą

Atsižvelgiant į oro taršą, svarbiausių Europos kelių mokesčiai turi būti skaičiuojami pagal nuvažiuotą atstumą, įsitikinę europarlamentarai.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) balsavo už tai, kad transeuropinių kelių mokesčiai būtų skaičiuojami pagal nuvažiuotą atstumą. Jei ši reforma būtų galutinai patvirtinta, Lietuva ir kitos valstybės, taikančios „vinjetės“ mokestį pagal naudojimosi magistraliniais keliais laiką, turėtų šią tvarką pakeisti. Sunkvežimiams (sveriantiems daugiau kaip 2,4 t) ir autobusams naujoji tvarka būtų taikoma nuo 2023-iųjų, o furgonams ir mikroautobusams europarlamentarai siūlo tokią metodiką taikyti nuo 2027-ųjų.

Tokia reforma leis tiksliau atsižvelgti į naudojimosi keliais mastą bei oro taršą. Taip pat siūloma diferencijuoti kelių mokestį pagal anglies dvideginio išlakų kiekį. Europarlamentarai siūlo jau nuo 2021 m. sunkiąsias transporto priemones papildomai apmokestinti už taršą bei triukšmą, o mažiau taršiems automobiliams rečiau apgyvendintose vietovėse leisti taikyti nuolaidas.

Ši direktyva neįpareigotų taikyti kelių mokesčio, tačiau jį taikančios valstybės privalėtų ja remtis. Šiuo metu atstumu grindžiami mokesčiai sunkiasvorėms transporto priemonėms taikomi maždaug ketvirtadalyje viso transeuropinių kelių tinklo. Taip pat siūloma numatyti, kad vėliausiai nuo 2020 m. kelių mokesčius taikančios šalys turėtų juos taikyti visoms sunkiasvorėms transporto priemonėms (dabar valstybės turi teisę jo netaikyti lengvesniems nei 12 tonų sunkvežimiams bei autobusams).

Europarlamentarai taip pat siūlo įpareigoti „vinjetės“ mokestį taikančias valstybes pereinamuoju laikotarpiu leisti įsigyti trumpalaikes – dienos arba savaitės – „vinjetes“, kad nebūtų diskriminuojami vairuotojai ir verslininkai iš kitų ES šalių.

EP siūlo surinktus kelių mokesčius skirti kelių priežiūrai ir atnaujinimui, taip pat kitiems transporto sistemos projektams.

Už tokį sprendimą balsavo 398 EP nariai, prieš buvo 179, o susilaikė 32. Patvirtinę savo poziciją, europarlamentarai ją toliau derins su ES Taryba.

EP pritarė griežtesniam automobilių taršos ribojimui

Europos Parlamentas (EP)ketvirtadienį balsavo už daug griežtesnes naujų Europoje parduodamų automobilių taršos ribas nei siūlė Europos Komisija.

Europarlamentarai siekia, kad iki 2030 m. į aplinką išmetamas anglies dvideginio kiekis sumažėtų 45 proc., palyginti su 2021 m. lygiu. Tai gerokai daugiau nei 30 proc. sumažėjimas, kurį siūlė įteisinti Europos Komisija.

EP taip pat pritarė vidutinio laikotarpio tikslui iki 2025 m. sumažinti automobilių išmetamą anglies dvideginio kiekį 20 proc. (Komisija siūlė 15 proc.).

Parlamentas patvirtino nuostatą, pagal kurią automobilių gamintojai, pažeidę šias taisykles, būtų baudžiami, o tie, kurie viršytų „švarių“ automobilių gamybos tikslus, būtų apdovanoti anglies dvideginio kreditais. Komisija siūlė tik paskatų sistemą.

ES siekia iki 2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažiausiai 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Automobiliai yra tarp didžiausių taršos šaltinių.

EP taip pat balsavo už tai, kad būtų vykdomi automobilių anglies dvideginio ribų atitikimo patikrinimai. Jų siūlymu iki 2023 m. turėtų būti įdiegti tikrovę atitinkantys automobilių testai kelyje, siekiant užkirsti kelią galimam sukčiavimui nustatant teršalų kiekį.

Parlamentas dėl šio teisės akto pasiruošęs toliau derėtis su ES Taryba.

EP reikalauja nutraukti ginklų eksportą į Saudo Arabiją

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) smerkia Saudo Arabijos žurnalisto nužudymą ir ragina ES valstybes paskelbti šiai šaliai ginklų embargą.

Europarlamentarai griežčiausiai smerkia spalio 2 d. Turkijoje įvykdytą nusikaltimą, kai Saudo Arabijos žurnalisto Jamal Khashoggi apsilankymas konsulate baigėsi jo nužudymu. Jie ragina atlikti nepriklausomą tarptautinį įvykio aplinkybių tyrimą, kuris padėtų nuteisti kaltininkus. EP nariai mano, jog apie šį nusikaltimą turėjo žinoti Saudo Arabijos princas Mohammad bin Salman.

Europarlamentarai ragina ES valstybes paskelbti ginklų embargą Saudo Arabijai. Jie taip pat prašo ES užsienio politikos vadovę Federicą Mogherini ir ES valstybes būti pasiruošusias imtis tikslinių sankcijų Saudo Arabijai, kurios apimtų draudimą išduoti vizas prie nusikaltimo prisidėjusiems jos piliečiams ir jų turto įšaldymą.

Artėjant lapkričio 5 d. Ženevoje vyksiančiam Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos susitikimui, Parlamentas ragina ES valstybes iškelti klausimą, ar žmogaus teises nuolat pažeidžiančios valstybės, tarp jų ir Saudo Arabija, turėtų būti šios tarybos narės.

Saudo Arabijos žurnalistas J. Khashoggi dingo spalio 2 d., įėjęs į savo šalies konsulatą Turkijoje. Tarptautiniu mastu pasklido kaltinimai, kad vyras buvo kankinamas ir žiauriai nužudytas pastato viduje, tačiau jo kūnas vis dar nerastas. Saudo Arabija iš pradžių kaltinimus neigė, tačiau vėliau patvirtino, jog žurnalistas buvo nužudytas konsulato patalpose. J. Khashoggi dažnai kritikavo Saudo Arabijos režimą.

Atgal