VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

10.25. Švietimas ir mokymas Europoje. Tolesnė valstybių narių pažanga

>Paskelbtame 2018 m. Komisijos švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje nustatyta, kad valstybės narės padarė tolesnę pažangą siekdamos 2020 m. numatytų ES tikslų

Europos Komisija remia valstybes nares joms užtikrinant, kad jų švietimo sistemos būtų veiksmingos. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis, kasmetinis svarbiausias šios srities leidinys, yra svarbi šio darbo dalis. Šių metų ataskaitoje daugiausiai dėmesio skiriama pilietiniam ugdymui, atsižvelgiant į švietimo vaidmenį skatinant aktyvų dalyvavimą, įtrauktį ir piliečių teisių supratimą. Stebėsenos biuletenyje pateikiama įvairių pavyzdžių, kuriais įrodoma, kad valstybės narės siekia užtikrinti, kad jaunimas sužinotų, kaip veikia mūsų demokratija ir institucijos, kokiomis vertybėmis grindžiama Europos Sąjunga. Naujausiame Stebėsenos biuletenyje taip pat parodyta, kad valstybės narės padarė tolesnę pažangą siekdamos ES suformuluotų 2020 m. tikslų reformuoti ir modernizuoti švietimo sistemas: kai kuriuos iš jų pavyko beveik visai ar visai pasiekti.

Scanpix.com

Už švietimą, kultūrą, jaunimo reikalus ir sportą atsakingas Europos Komisijos narys Tiboras Navracsicsius sakė: „Džiaugiuosi matydamas, kad valstybės narės aktyviai siekia 2020 m. nustatytų sutartų švietimo srities tikslų ir sudaro jauniems žmonėms galimybes tapti aktyviais mūsų bendruomenių nariais – pastarasis aspektas teikia ypač daug vilčių, nes kitais metais mūsų laukia Europos Parlamento rinkimai. Didžiuojuosi, kad mes visi bendromis pastangomis aktyviau siekiame šio tikslo: anksčiau šiais metais valstybės narės priėmė mano pasiūlytą rekomendaciją, kuria skatinama ugdyti mūsų bendras vertybes, užtikrinti įtraukų švietimą ir europinį mokymo matmenį.“  

2018 m. Komisijos švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje nustatyta, kad valstybės narės ir vėl padarė tolesnę pažangą siekdamos pagrindinių tikslų. Tačiau išlieka skirtumų tarp šalių ir šalių viduje, kurie rodo, kad reikia tolesnių reformų. Ypač tai svarbu kalbant apie pagrindinius gebėjimus, nes reikia didesnių pastangų norint užtikrinti, kad jauni žmonės išmoktų tinkamai skaityti, rašyti ir skaičiuoti – tai būtina sąlyga, kad jie galėtų tapti aktyviais ir atsakingais piliečiais.

Mokyklos nebaigusių ir atestato negavusių moksleivių skaičius sumažėjo ir 2017 m. siekė 10,6 proc. – šis skaičius labai artimas 2020 m. nustatytam mažiau negu 10 proc. tikslui. Ir vis dėlto tai reiškia, kad daugiau negu dešimtadalis moksleivių susiduria su sudėtingomis tolesnio mokymosi arba patikimo patekimo į darbo rinką perspektyvomis, be kita ko ir dėl to, kad yra mažiau suaugusiųjų mokymosi galimybių.

Aukštąjį išsilavinimą įgijusiųjų skaičius išaugo iki 39,9 proc.: taip beveik pasiektas 2020 m. nustatytas 40 proc. tikslas. 95,5 proc. ketverių metų ir vyresnių vaikų dalyvavo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje: tai šiek tiek daugiau negu numatytas tikslas, kuris yra ne mažiau kaip 95 proc.

Stebėsenos biuletenyje taip pat apžvelgiama, kiek valstybės narės išleidžia švietimui, nes tai svarbi investicija į ekonominę ir socialinę plėtrą. 2016 m. realusis švietimo viešasis finansavimas išaugo 0,5 proc. palyginti su praėjusiais metais. Vis dėlto daug valstybių narių vis dar investuoja į švietimą mažiau, negu iki ekonominės krizės, o trylika valstybių narių iš tiesų išleidžia jam mažiau lėšų.

Pagrindiniai faktai

2018 m. Komisijos švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis – tai jau septintoji metinė ataskaita, kurioje aptariama ES švietimo ir mokymo sistemų raida vienoje vietoje pateikiant daug patikrintų duomenų. Stebėsenos biuletenyje įvertinta ES padaryta pažanga siekiant šešių tikslų švietimo ir mokymo srityje 2020 m. Stebėsenos biuletenyje pateikiama švietimo problemų ir tendencijų analizė yra vertinga informacija sprendžiant švietimo klausimus metinio Europos semestro procese. Be to, ji padeda nustatyti kito ilgalaikio ES biudžeto švietimo, mokymo ir gebėjimų tikslus, kuriems būtų skiriamas ES finansavimas.

Stebėsenos biuletenyje nagrinėjami pagrindiniai Europos švietimo sistemų uždaviniai ir pateikiamos politikos priemonės, kuriomis galima pasiekti, kad švietimo sistemos labiau atitiktų visuomenės ir darbo rinkos poreikius. Ataskaitoje lyginama padėtis įvairiose valstybėse narėse, pateikiamos 28 išsamios šalių ataskaitos ir specialus tinklapis, kuriame pateikiama papildomų duomenų ir informacijos.

Švietimas yra svarbi ES politinės darbotvarkės dalis. Komisija aktyviai dirba su valstybėmis narėmis, kad spėtų iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę, susijusią su mokymosi, bendradarbiavimo ir kokybės skatinimu. Taip pat ji susijusi su galimybių suteikimu visiems, vertybių stiprinimu ir suteikimu jauniems žmonėms galių kurti ir plėtoti Europos tapatybę. Svarbus vaidmuo čia tenka reformoms, kurios skatinamos Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje. Ne tik Europos švietimo erdvė, bet ir programa „Erasmus +“Europos struktūriniai ir investicijų fondai, įskaitant Jaunimo užimtumo iniciatyvąEuropos solidarumo korpusas, taip pat programa „Horizontas 2020“ ir Europos inovacijos ir technologijų institutas padeda skatinti investicijas ir remti švietimo politikos prioritetus.

Siekdama palaikyti išaugusius šios srities siekius, Komisija pasiūlė kitame ilgalaikiame ES biudžete ženkliai padidinti jaunimui ir mokymuisi skirtą finansavimą.

Atgal