VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

09.12. Europos parlamento naujienos

EP ragina veiksmingiau kovoti su seksualiniu priekabiavimu darbe bei internete

Lyčių lygybė yra viena iš pagrindinių ES vertybių, tačiau seksualinis priekabiavimas išlieka gaji problema, įsitikinę europarlamentarai. Antradienį priimtoje rezoliucijoje jie siūlo veiksmingiau kovoti su seksualiniu priekabiavimo darbe, viešosiose erdvėse bei politiniame gyvenime.Kartu europarlamentarai ragina visus politikus laikytis aukščiausių elgesio normų.

Tyrimai rodo, kad 55 proc. moterų ES yra patyrusios seksualinį priekabiavimą, o dešimtadalis patyrė priekabiavimą naudojantis naujomis technologijomis. Antradienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) ragina pasiūlyti direktyvą dėl kovos su smurtu prieš moteris ir mergaites, taip pat imtispriemonių kovoti su seksualiniu priekabiavimu darbe, visuomeniniame ir politiniame gyvenime.

Europarlamentarai ypač palankiai vertina tokias iniciatyvas kaip #MeToo, kuriomis prisidedama prie „ribų, susijusių su seksualiniu priekabiavimu ir priimtinu elgesiu, perbraižymo“. Savo ruožtu jie ragina visas ES šalis ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti Stambulo konvenciją. Lietuva yra viena iš aštuonių iki šiol to nepadariusių ES valstybių.

Rezoliucijoje siūloma užtikrinti, kad valstybinės ir privačios bendrovės bei organizacijos rengtų visiems darbuotojams ir vadovybei skirtus privalomus mokymus apie seksualinį priekabiavimą ir bauginimą. Be to, siūloma numatyti, kad įmonėse dirbtų apmokyti konfidencialumą užtikrinantys patarėjai, teikiantys paramą priekabiavimo aukoms.

Savo ruožtu europarlamentarai ragina veiksmingiau kovoti su naujų formų smurtu, pavyzdžiui, priekabiavimu internete. Europos Komisijai siūloma parengti viešosios erdvės apibrėžtį, atsižvelgti į technologijų raidą ir įtraukti į ją virtualias erdves.

Politikams tenka itin svarbi atsakomybė elgtis nepriekaištingai ir būti sektinais kovos su seksualiniu priekabiavimu visuomenėje pavyzdžiais, įsitikinę EP nariai. Jie ragina visas politines partijas imtis konkrečių šios srities veiksmų, taip pat taikyti lyčių lygybės principą sudarant rinkimų sąrašus.

Europarlamentarai pažymi, kad švietimas apie lyčių lygybę visais lygmenimis yra pagrindinė priemonė, leidžianti išvengti netinkamo elgesio, todėl ragina mokyklose rengti atitinkamas švietimo kampanijas, o patyčių kibernetinėje erdvėje temą įtraukti į mokyklų ir universitetų programas.

Už šią rezoliuciją balsavo 528 EP nariai, prieš buvo 48, o susilaikė 115.

 

Europarlamentarai siekia įpareigoti tiekti daugiau nemokamo vandens

ES valstybės visiems europiečiams turi užtikrinti švaraus vandens tiekimą, pirmadienio vakarą paskelbė Europos Parlamento Aplinkos komitetas, palaikęs iniciatyvą griežtinti vandens kokybės kontrolę ir gerinti gyventojų aprūpinimą juo.

Šiuo metu galiojanti ES direktyva įpareigoja valstybes reguliariai tirti geriamojo vandens kokybę pagal 48 mikrobiologinius ir cheminius parametrus bei savybes. Siūloma numatyti 18 naujų arba pakoreguotų parametrų, tarp jų – tyrimus dėl legionelių bakterijų ar chloridų.

Taip pat siūloma įpareigoti valstybes gerinti vandens tiekimo infrastruktūrą bei įrengti nemokamus geriamojo vandens įrenginius viešosiose erdvėse, taip pat administraciniuose ir viešuosiuose pastatuose. Tai leistų sumažinti plastikinių vandens butelių naudojimą bei aplinkos taršą, įsitikinę europarlamentarai. Savo ruožtu jie ragina restoranus ir valgyklas tiekti savo klientams geriamąjį vandenį nemokamai arba už mažą kainą.

2013-aisiais Europoje kilusi piliečių iniciatyva „Right2Water“ sulaukė per 1,8 mln. europiečių, pasisakiusių už teisę į prieinamą, saugų ir švarų geriamąjį vandenį, palaikymo. Šiuo pagrindu buvo kreiptasi į Europos Komisiją prašant parengti geriamojo vandens direktyvą. Dar 2015 m. Europos Parlamentas pripažino, kad vanduo yra viešoji gerybė, o ne prekė.

EP pranešėjas Michel Dantin (Europos liaudies partija, Prancūzija) pažymėjo, kad „šios priemonės pagerins aprūpinimą vandeniu, užtikrins jo kokybę ir tiekimą visoje Europoje bei sumažins taršos pavojų, nedarydamos įtakos vandens kainai“.

Skaičiuojama, kad sumažinus vandens plastikiniuose buteliuose vartojimą, Europos namų ūkiai kasmet gali sutaupyti daugiau nei 600 mln. eurų.

Komiteto sprendimui plenarinėje sesijoje dar turės pritarti Europos Parlamentas. Balsuoti dėl jo numatoma spalio pabaigoje.

 

EP skyrė Lietuvai paramą potvynių nuostoliams sumažinti

 Europos Parlamentas pritarė sprendimui skirti 16,9 mln. eurų Solidarumo fondo lėšų Lietuvai, siekiant iš dalies kompensuoti pernai vasarą ir rudenį užklupusių potvynių nuostolius.

Remdamasi solidarumo principu, ES nuo 2002 m. suteikia finansinę paramą gaivalines nelaimes, pavyzdžiui, gaisrus, audras, potvynius ar žemės drebėjimus, patyrusioms Sąjungos valstybėms. Ši parama jau skirta 24 valstybėms, kuriose įvyko 80 tokio pobūdžio nelaimių,tarp jų ir 2005-aisiais Lietuvoje, kai šalį siaubė uraganas Ervinas.

2017 m. vasarą ir rudenį Lietuva nukentėjo nuo ilgalaikių liūčių, dėl kurių visiškai įmirkęs dirvožemis negalėjo sugerti vandens pertekliaus. Dėl to kilo potvyniai, nuo kurių daugiausia nukentėjo tinklų infrastruktūra ir žemės ūkis.

Lietuvos valdžios institucijos tiesioginę potvynių žalą įvertino apie 407 mln. eurų, o tinkamų finansuoti svarbiausių gelbėjimo darbų išlaidas –  daugiau kaip 240 mln. eurų. ES paprastai padengia iki kelių procentų tiesioginės žalos išlaidų. Lietuvai planuojama kompensuoti iki 16,9 mln. eurų patirtos žalos.

Europarlamentarai taip pat pritarė paramos skyrimui kitoms pernai nuo stichinių nelaimių nukentėjusioms ES valstybėms: daugiau kaip 12 mln. eurų skirta nuo audrų nukentėjusiai Lenkijai, 2,5 mln. eurų – žemės drebėjimą išgyvenusiai Graikijai ir daugiau kaip 2 mln. eurų – nuo potvynių nukentėjusiai Bulgarijai.

Sprendimui skirti paramą pritarė 652 EP nariai, nepritarė 26, o susilaikė 4.

 

Europarlamentarai pritarė Solidarumo korpuso steigimui

Strasbūre posėdžiavęs Europos Parlamentas (EP) pritarė tam, kad būtų įsteigtas Europos solidarumo korpusas. Jis išplės galimybes jaunimui savanoriauti ES ir aplinkinėse šalyse, o kartu prisidėti prie Europai svarbių projektų įgyvendinimo.

Jau kurį laiką 17–30 metų jaunimas gali registruotis duomenų bazėje ir siekti prisidėti prie įvairių Europai svarbių projektų įgyvendinimo, pavyzdžiui, padėti užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms arba atsigauti po jų, teikti pagalbą prieglobsčio prašytojų centruose arba spręsti įvairias socialines problemas bendruomenėse. Šiuo metu joje jau registruota 70 tūkst. asmenų, iš jų tūkstantis – iš Lietuvos. 7 tūkst. jaunuolių, tarp jų – daugiau kaip 100 lietuvių – jau dalyvauja konkrečiuose projektuose.

Iki šiol veikusios Europos savanorių tarnybos funkcijos bus išplėstos, šiai sričiai bus skirta daugiau lėšų. 2018–2020 m. naujajai iniciatyvai numatyta skirti 375 mln. eurų, o per kitus septynerius metus – dar apie milijardą eurų.

Europarlamentarai užtikrino, kad Europos solidarumo korpusas taptų prieinamesnis specialiųjų poreikių jaunimui – neįgaliesiems ar atskirtų bendruomenių nariams. EP nariai taip pat atskyrė savanorystę nuo apmokamų stažuočių bei nustatė maksimalią jų trukmę – 12 mėn. savanorystei, nuo 2 iki 6 mėn. – stažuotei. Be to, Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvaujančios organizacijos privalės gauti kokybės sertifikatą, įrodantį, kad jos siūlo kokybiškas darbo vietas savanoriams.

Europos solidarumo korpuso reglamentui pritarė 519 EP narių, nepritarė 132, o susilaikė 32.

EP pranešėja Helga Trüpel (Žalieji, Vokietija) pažymėjo: „Europos solidarumo korpusas yra labai plati savanorystės programa Europos jaunimui. Ji stiprina solidarumą, atveria naujas jaunuolių tobulėjimo perspektyvas ir padeda bendruomenėms Sąjungoje bei už jos ribų. Džiaugiuosi, kad stipriname ne tik jaunimą, bet ir žmonių bei regionų solidarumą.“

 

EP komitetas balsavo už griežtesnį automobilių taršos ribojimą

Europos Parlamento (EP) Aplinkos komitetas pirmadienį balsavo už daug griežtesnes naujų Europoje parduodamų automobilių taršos ribas nei siūlė Europos Komisija.

Komiteto nariai balsavo už tai, kad iki 2030 m. į aplinką išmetamas anglies dvideginio kiekis sumažėtų 45 proc., palyginti su 2021 m. lygiu. Tai gerokai daugiau nei 30 proc. sumažėjimas, kurį siūlė įteisinti Europos Komisija.

Europarlamentarai taip pat pritarė vidutinio laikotarpio tikslui iki 2025 m. sumažinti automobilių išmetamą anglies dvideginio kiekį 20 proc. (Komisija siūlė 15 proc.).

Parlamento komitetas patvirtino nuostatą, pagal kurią automobilių gamintojai, pažeidę šias taisykles, būtų baudžiami, o tie, kurie viršytų „švarių“ automobilių gamybos tikslus, būtų apdovanoti anglies dvideginio kreditais. Komisija siūlė tik paskatų sistemą.

ES siekia iki 2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažiausiai 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Automobiliai yra tarp didžiausių taršos šaltinių.

EP komiteto nariai taip pat balsavo už tai, kad būtų vykdomi automobilių anglies dvideginio ribų atitikimo patikrinimai. Jų siūlymu iki 2023 m. turėtų būti įdiegti tikrovę atitinkantys automobilių testai kelyje, siekiant užkirsti kelią galimam sukčiavimui nustatant teršalų kiekį.

Dėl šios komiteto priimtos pozicijos dar turės balsuoti visas Europos Parlamento plenarinėje sesijoje. Tikimasi, jog tai įvyks spalį. Tuomet Parlamentas dėl šio teisės akto bus pasiruošęs derėtis su ES Taryba.

 

Atgal