Europos Sąjunga
09.09. R. Masiulis: ES lėšas kelių infrastruktūrai Lietuva išnaudoja puikiai
Nemaža dalis Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose vykstančių modernizavimo darbų bus baigta šį rudenį, vienas svarbiausių iš jų - magistralės „Via Baltica“ platinimas, teigia Susisiekimo ministerija.
Didelė jų dalis finansuojama Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis. Susisiekimo ministro Roko Masiulio teigimu, ES lėšos šiame sektoriuje panaudojamos itin sėkmingai.
„Lietuva puikiai išnaudoja galimybę Europos Sąjungos lėšomis pagerinti šalies kelių infrastruktūrą - valstybinės reikšmės keliams modernizuoti jau investuota beveik 80 proc. visų šiuo finansiniu laikotarpiu keliams numatytų lėšų.
Įgyvendinami stambūs, didelę reikšmę eismo saugai turintys projektai. Vienas svarbiausių darbų - šį rudenį baigiama platinti magistralės „Via Baltica“ dalis tarp Kauno ir Marijampolės. Visas šis kelias, iki šiol buvęs labai avaringas, bus dvigubai platesnis, keturių eismo juostų, taigi eismo situacija keisis iš esmės“, - ministerijos pranešime sako R. Masiulis.
Platinimo darbai, įrengiant papildomas eismo juostas, šiuo metu vyksta dviejose magistralės „Via Baltica“ dalyse - kelio ruožuose tarp Kauno ir Marijampolės bei Panevėžio aplinkkelyje. Iš viso bus praplatinta 46 km kelio, darbus numatoma atlikti iki šių metų pabaigos.
Tarp Kauno ir Marijampolės magistralė platinama nuo 2 iki 4 eismo juostų. Darbai vyksta kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožuose nuo 23,40 km iki 35,40 km (Prienų r.) ir nuo 45,15 km iki 56,83 km (Marijampolės sav.). Tai paskutiniai kelyje Kaunas-Marijampolė likę nepraplatinti ruožai, bendras jų ilgis - apie 24 km. Planuojama, kad metų pabaigoje visa ši kelio dalis jau atitiks automagistralei keliamus reikalavimus. Bendra šiuo metu rekonstruojamų ruožų darbų vertė - 88,5 mln. eurų, iš jų 55,9 mln. eurų sudaro ES sanglaudos fondo investicijos.
Panevėžio aplinkkelis, kurio bendras ilgis - apie 22 km, platinamas nuo 2 iki 3 eismo juostų, pirmieji 3 km platinami iki 4 eismo juostų. Kelyje taip pat rekonstruojami tiltai ir viadukai, numatytos dvi „turbo“ žiedinės sankryžos, apsauginės tinklo tvoros nuo žvėrių, reflektoriai gyvūnams atbaidyti nuo kelio, aplinkosaugos priemonės. Pusė aplinkkelio jau baigiama rekonstruoti, likusią dalį planuojama baigti iki metų pabaigos. Bendra darbų vertė - 44,8 mln. eurų, iš jų 23,5 mln. eurų yra ES sanglaudos fondo lėšos.
Rekonstruojami ir krašto keliai: rugpjūčio mėnesį baigtas rekonstruoti kelio Nr. 122 Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys ruožas nuo 64,00 iki 71,85 km, kelyje Nr. 164 Mažeikiai-Plungė-Tauragė rekonstruota apie 10 km kelio ties Plunge. Kelyje Nr. 160 Telšiai-Varniai-Laukuva rekonstruojamas 7 km ilgio ruožas, esantis tarp Varnių ir Laukuvos, - čia darbus numatoma baigti spalio mėnesį. Šių krašto kelių rekonstrukcijos darbai kainuoja 17,4 mln. eurų, iš jų 10,7 mln. eurų yra ES fondų lėšos.
„Kelių rekonstrukcijos darbams rengėmės labai atsakingai ir šiuo metu galime džiaugtis sėkminga darbų eiga. Priimdami rekonstruotus ruožus itin atidžiai vertinsime atliktų darbų kokybę“, - pranešime cituojamas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vadovas Vitalijus Andrejevas.
Valstybinės reikšmės keliams numatytos ES fondų investicijos naudojamos trims pagrindinėms projektų grupėms - transeuropiniam kelių tinklui TEN-T priklausančių šalies magistralių techniniams parametrams gerinti, miestų aplinkkeliams tiesti ir regionų pasiekiamumui gerinti. 2014-2020 m. į šiuos projektus numatyta investuoti 357,6 mln. eurų ES fondų lėšų, iš jų jau panaudota 276,4 mln. eurų.
