VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

07.01. Sinchronizacijos finansavimui pirmajame etape reikės 445 mln., Lietuvos dalis – 167 mln. eurų

Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa techninių sprendimų sąrašas ir kaštai turi būti patvirtinti iki rugpjūčio 30 d., iki spalio 11 d. Baltijos šalys turi pateikti bendrą paraišką, o iki kitų metų vasario Europos Komisija (EK) turėtų priimti sprendimą dėl sinchronizavimo pirmo etapo finansavimo.

Visas sinchronizacijos projektas gali kainuoti apie milijardą eurų. Pirmajame etape bendras šalių lėšų poreikis bus 445 mln., Lietuvos dalis – 167 mln. Tikimasi, kad EK finansuos 75 proc.

Energetikos ministras ir energetikos įmonių vadovai penktadienį atskleidė daugiau detalių apie politinį sutarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa bei kokių veiksmų tikėtis toliau.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pristatė svarbiausius politinio susitarimo aspektus. 

„Šis susitarimas istorinis – esame pasiekę narystę ES, narystę NATO, o energetikoje to iš tiesų nesame pasiekę. Neturime jausmo, kas yra būti nepriklausomiems energetiškai. Šio projekto svarba niekas neabejoja, klausimas tik, kaip jį efektyviai, sklandžiai įgyvendinti. Tam svarbus vakar (ketvirtadienį) pasirašytas dokumentas“, – sakė ministras.

Ž. Vaičiūnas pabrėžė, kad pasirašant susitarimą, įtvirtinta sinchronizacijos data – 2025 m. 2021–2025 m. planuojami 9 sinchronizacijai svarbūs projektai.

„Susitarimu įtvirtinamas šis tikslas, tai svarbus signalas, nes anksčiau derybos buvo nutrūkę dėl to, kad Baltijos šalys nebuvo apsisprendę, kada turėtų būti terminas“, – kalbėjo ministras.

Taip pat susitarime apibrėžta, kokiu scenarijumi bus sinchronizuojamasi. Techniniai parametrai ir kaštai galutinai patvirtinti bus vasaros pabaigoje.

„Konstatuota, kad techniniu, ekonominiu ir kitais požiūriais racionaliausias būdas sinchronizuotis yra per Lenkiją. Dažnio ir dinaminė studijos buvo reikalingos, kad išsiaiškintume techninius dalykus. Jos finalinėje stadijoje. Techninių sprendimų sąrašas truputį konkretizuotas, kaštai vertinami, patvirtinimas turi būti iki rugpjūčio 30 dienos“, – teigė Ž. Vaičiūnas.

AFP/Scanpix nuotr.

EK įsipareigojo skirti finansavimą pagal tai, kokius projektus valstybės pateiks. 

Paraišką Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) procedūrai pateikti reikia iki rugsėjo 21 dienos – tai formali kontinentinės Europos tinklų (KET) plėtros į Baltijos šalis pradžia.

„Konstatuota nuolatinė EK priežiūra aukščiausiu lygiu, politinis įsipareigojimas. Taip pat tai, kad projektas prioritetinis ES“, – sakė ministras.

EPSO-G infrastruktūros direktorius, „Litgrid“ valdybos pirmininkas Rimvydas Štilinis pristatė šio projekto finansavimo klausimus. 

„Stengėmės laikytis duoto labai aiškaus darbo grafiko. Atlikome ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateikėme Kaštų naudos analizę. Pateikėme reguliatoriams investicijų paraišką. Reguliatoriai sprendimą priims iki rugsėjo 30 dienos. Tada galėsime pateikti bendrą Baltijos paraišką iki spalio 11 dienos“, – darbus vardijo R. Štilinis.

Jo teigimu, iki 2019 metų vasario EK turėtų priimti sprendimą dėl sinchronizavimo pirmo etapo finansavimo.

Iš viso bus trys etapai. Antras – desinchronizacijos diskusijos etapas. EK yra kviečiama inicijuoti diskusiją su Rusija ir Baltarusija dėl desinchronizacijos.

Trečias – kai jau bus visi techniniai sprendiniai.

„Tikimės kad finansavimas bus užtikrintas maksimalus, pagrindinis tikslas – 75 proc., tyliai svajojame apie 85 proc.“, – kalbėjo „Litgrid“ valdybos pirmininkas. 

„Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas pristatė būtinus infrastruktūros projektus, kad sinchronizacijos projektas būtų įgyvendintas laiku.

Tam, kad būtų galima sinchronizuotis iki 2025 metų, skaičiuojant su jūrine jungtimi ir kitais techniniais sprendiniais, kaina gali būti apie milijardas eurų, sakė D. Virbickas. Pati jungtis gali kainuoti apie 560 mln. eurų. 

Ketvirtadienį Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir Europos Komisija pasirašė susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa per Lenkiją iki 2025 m. Ši sinchronizacija leis Baltijos šalims atsijungti nuo rusiško tinklo ir taip užsitikrinti energetinę nepriklausomybę. 

 

 

 

Atgal