Europos Sąjunga
06.14. Raginama stiprinti kibernetinę gynybą ir ryšius su NATO
Rezoliucijoje dėl kibernetinės gynybos, kuriai pritarė 476 EP nariai, nepritarė 151, o susilaikė 36, akcentuojama, kad įvairios valstybės, tarp jų Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja, taip pat nevalstybinės grupės vykdo piktavalius kibernetinius išpuolius, dažnai nukreiptus prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą, taip pat kibernetinį šnipinėjimą, masinį ES piliečių sekimą ir dezinformacijos kampanijas.
NATO Kibernetinės gynybos kompetencijos centro nuotr.
Europarlamentarai įsitikinę, kad šiai veiklai užkardyti būtinas didesnis ES dėmesys ir glaudesnis jos valstybių bendradarbiavimas. Jie siūlo vykdyti daugiau kibernetinių pratybų, mokyti atsakingus pareigūnus ir keistis karininkais, investuoti į kibernetinės kriminalistikos ekspertų rengimą, taip pat stiprinti ES misijų ir operacijų kibernetinės gynybos pajėgumus.
Europarlamentarai palankiai vertina ES šalių nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą šioje srityje: informacijos mainų apie kibernetinius incidentus platformos kūrimą ir greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandos steigimą. Jie viliasi, kad sėkmingas šių projektų įgyvendinimas leis sukurti Europos greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandą, kuri padėtų nustatyti ir atremti kolektyvines kibernetines grėsmes.
Urmas Paet
EP pranešėjas Urmas Paet (Liberalai ir demokratai, Estija) kalbėjo: „Kibernetinis išpuolis branduolinėje jėgainėje gali ją paversti atomine bomba, o ligoninėje – sukelti pavojų pacientų gyvybei. Turime išmokti apsiginti nuo tokių grėsmių, sustiprinti kibernetinės gynybos pajėgumus ir paskatinti ES valstybes bendradarbiauti tarpusavyje bei su NATO.“
ES ir NATO santykiai
Kitoje priimtoje rezoliucijoje dėl ES ir NATO santykių (441 balsas už, 182 prieš, 57 susilaikė) pažymima, kad nė viena iš šių organizacijų nepajėgi viena suvaldyti naujų saugumo iššūkių, todėl jos privalo glaudžiau bendradarbiauti kibernetinės gynybos, strateginės komunikacijos, kovo su terorizmu, informacijos keitimosi, kovos su nelegalia migracija ir tarptautinio ginkluotės bei karo pajėgų judėjimo srityse.
EP nariai sveikina gausesnį NATO pajėgų dislokavimą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje bei pažymi, kad glaudesni ES ir NATO ryšiai gali padėti užkirsti kelią Rusijos skverbimuisi į kaimynines Rytų Europos valstybes.
„2014 m. įvykdyta Krymo aneksija paskatino glaudesnį ES ir NATO bendradarbiavimą, kuris dabar plėtojamas pasitelkus ne mažiau kaip 74 bendrus projektus. Turime toliau stiprinti šį bendradarbiavimą siekiant suvaldyti hibridines grėsmes, taip pat užkardyti teroro ir kibernetinius išpuolius. Be to, svarbu didinti sąlyčio taškus misijose ir operacijose, taip pat šalinti kliūtis kariniam mobilumui“, – pažymėjo EP pranešėjas Ioan Mircea Paşcu (Socialistai ir demokratai, Rumunija).
Ioan Mircea Paşcu
Lietuvoje išrinkto EP nario nuomonė. Petras Auštrevičius (Liberalai ir demokratai) diskusijoje kalbėjo: „NATO yra ir ateityje išliks svarbiausia saugumo partnerystės sistema. Šiame daugiašalių saugumo iššūkių iš rytų ir pietų fazėje ES ir NATO pastaraisiais metais gilino tarpusavio bendradarbiavimą. Man labai malonu matyti, kad daugelis ES šalių, įskaitant mano šalį – Lietuvą, įvykdė ir net viršijo savo pareigą šiais metais skirti 2 proc. BVP šalies gynybai. Manau, turime užtikrinti dar geresnį mūsų pajėgumų ir išteklių koordinavimą, taip pat koordinavimą strateginiu lygmeniu. Vis dėlto, nepaisant šių gilesnės integracijos laimėjimų, mums vis dar trūksta priemonių, kad būtų užtikrinta kuo efektyvesnė kolektyvinė Europos piliečių ir NATO sąjungininkų gynyba. ES biudžeto išlaidos Sąjungos ir jos partnerių saugumui vertintinas kaip teigiamas žingsnis, sustiprinsiantis visuomenės pasitikėjimą.“
Europos Parlamentas skyrė milijardą eurų paramos Ukrainai
Europos Parlamentas pritarė siūlymui skirti milijardo eurų makrofinansinę paramą Ukrainai 2018–2019 metais, siekiant padėti šiai šaliai tęsti reformas.
Makrofinansinė parama užsienio šalims yra išimtinė skubi ES priemonė, skirta dideliems mokėjimų sunkumams jose įveikti. Nuo 2014 m. Ukrainai jau skirta 2,8 mlrd. eurų ES paramos, taigi tai jau ketvirtasis ES paramos, skirtos padėti šaliai įgyvendinti reformas, etapas. Parama bus suteikta dviem ilgalaikėmis paskolomis – po 0,5 mlrd. euro šiemet ir kitąmet. Jas Ukraina turės grąžinti per penkiolika metų.
EP pažymi, kad šios paramos išmokėjimas turi būti griežtai susietas su Ukrainos įsipareigojimu gerbti demokratiją, užtikrinti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises, mažinti skurdą, kurti darbo vietas, taip pat kovoti su korupcija ir įkurti specializuotą korupcines bylas nagrinėsiantį teismą.
Reformų įgyvendinimą stebės Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba, kurios, nustačiusios aiškius trūkumus, galės laikinai sustabdyti paramos skyrimą.
EP rezoliucijai pritarė 527 EP nariai, nepritarė 124, o susilaikė 29. Galutinį sprendimą dėl paramos suteikimo birželio pabaigoje priims ES Taryba.
„Šios paramos tikslas – užtikrinti šalies ekonominį stabilumą. Kartu nustatytos griežtos jos skyrimo sąlygos: Ukraina turi įrodyti, kad ryžtingai kovoja su korupcija. Sveikinu praėjusią savaitę Ukrainos priimtą Aukščiausiojo kovos su korupcija teismo steigimo įstatymą“, – pažymėjo EP pranešėjas Jarosław Wałęsa (Europos liaudies partija, Lenkija).
Po „Brexito“ mažės europarlamentarų
Europos Parlamentas (EP) pritarė tam, kad įvykus „Brexitui“, kitų metų gegužę būtų renkami 705 europarlamentarai – 46 EP nariais mažiau nei jų yra dabar. Lietuvoje ir toliau bus renkama vienuolika EP narių.
Šiuo metu Jungtinė Karalystė turi 73 vietas Europos Parlamente. Jei iki kitų metų gegužę numatytų EP rinkimų ji išstos iš ES, dalis atsilaisvinančių mandatų – 27 – bus paskirstyta keturiolikai ES šalių, kurioms jų trūksta atsižvelgus į gyventojų skaičių, o likusios 46 liks rezerve, jei ateityje į ES įstotų naujų narių.
Europarlamentarai nusprendė nė vienai šaliai nemažinti mandatų skaičiaus. Daugiau vietų bus skirta Airijai, Austrijai, Danijai, Estijai, Ispanijai, Italijai, Kroatijai, Lenkijai, Nyderlandams, Prancūzijai, Rumunijai, Slovakijai, Suomijai ir Švedijai. Lietuvoje 2019 m. gegužės 26 d. bus renkama tiek pat EP narių, kiek jų yra dabar – vienuolika.
Atgal
