VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

04.23. Strasbūre surengto Europos Parlamento plenarinio posėdžio naujienos

Prancūzijos prezidentas Strasbūre gynė Europos suvereniteto idėją

Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron Europos Parlamente pristatė savo ES ateities viziją ir ragino stiprinti demokratija pagrįstą Europos suverenitetą.

Likus metams iki Europos Parlamento rinkimų, E. Macron ragino „surengti tikrus europinius debatus“, o kartu susitelkti pasaulinių krizių spendimui. Jo įsitikinimu, tam būtinas „Europos suverenitetas, kuris papildytų nacionalinį“. Politikas ragino nepamiršti tragiškos Europos istorijos ir įvertinti pasiekimus, kuriais ES gali didžiuotis pasaulyje. Aplinkui stiprėjant autoritarizmo, nacionalizmo ir vienašališkumo tendencijoms, turime grįžti prie demokratijos ištakų ir įtraukti piliečius į stiprios bei solidarios Europos kūrimą, pažymėjo E. Macron.

 „Europos Parlamentas yra Europos legitimumo, atsakingumo ir gyvybingumo būstinė. Čia kuriama dalis Europos ateities [...], čia turime įtvirtinti Europos prisikėlimą. Linkiu mums peržengti Šiaurės ir Pietų, Rytų ir Vakarų, mažų ir didelių šalių bei nacionalinių interesų skirtumus“, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas.

Politikas ragino kartu spręsti migracijos, klimato kaitos, energetinio saugumo ir kitas aktualias problemas. Jis kvietė vienu balsu kalbėtis su Rusija ir pritarė kai kurių europarlamentarų nuogąstavimams dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio, pažymėjęs, kad šis projektas „pamina mūsų bendrą energetikos politiką“.

Dėkodamas Prancūzijos prezidentui už apsilankymą, Europos Parlamento jo pirmininkas Antonio Tajani kalbėjo: „Europos ateitis prasideda čia ir dabar, Europos demokratijos širdyje. Laikas kartu paversti viziją realybe: suvaldyti migraciją, užtikrinti stiprią gynybos ir užsienio politiką“.

E. Macron apsilankymas Europos Parlamente pratęsė diskusijų apie Europos ateitį su ES valstybių ir vyriausybių vadovais seriją. Savo įžvalgomis šia tema jau pasidalino Airijos, Kroatijos ir Portugalijos premjerai, o kitą mėnesį savo viziją pristatys Belgijos premjeras Charles Michel.

 

Europarlamentarai įpareigojo ryžtingai mažinti CO2 išlakas

Įgyvendindami Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, europarlamentarai įpareigojo iki 2030 m. gerokai sumažinti anglies dvideginio išlakas žemės ūkio, transporto, pastatų ir atliekų srityse. Vis dėlto Lietuvai numatytas gerokai mažesnis išlakų mažinimo mastas negu ES vidurkis.

Paryžiaus klimato kaitos susitarime ES įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas 40 proc. palyginti su 1990 m. (arba 30 proc. palyginti su 2005 m.). Įgyvendindamas šį įsipareigojimą, Europos Parlamentas patvirtino privalomus išlakų mažinimo tikslus tose srityse, kurios nepatenka į ES prekybos taršos leidimais rinką (pastaroji apima sunkiąją pramonę ir energetiką). Naujieji tikslai apima žemės ūkį, transportą, taip pat pastatų ir atliekų sritis. Šiuose sektoriuose išmetama apie 60 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Atsižvelgus į ekonomikos būklę, kiekvienai šaliai numatytas skirtingas anglies dvideginio mažinimo procentas. Lietuvai įpareigota šių dujų išlakas iki 2030 m. sumažinti 9 proc. palyginti su 2005 m. lygiu. Didžiausi įsipareigojimai numatyti Liuksemburgui, Skandinavijos šalims, Vokietijai, Jungtinei Karalystei ir Prancūzijai.

„Įpareigojome sumažinti anglies dvideginio išlakas tiek, kiek jų išmeta keturi milijonai automobilių. ES šalių vyriausybės turės veiksmingiau ir sparčiau kovoti su klimato kaita, taip pat spartinti „žaliąsias“ investicijas“, – pažymėjo EP pranešėjas Gerben-Jan Gerbrandy (Liberalai ir demokratai, Nyderlandai). Jo parengtam teisės aktui pritarė 343 EP nariai, nepritarė 172, o susilaikė 170.

Europarlamentarai taip pat pritarė teisės aktui, kuriuo valstybės skatinamos atsodinti daugiau miškų, taip pat gerinti miškų, pasėlių ir pievų valdymą. ES miškai absorbuoja dešimtadalį ES anglies dvideginio išlakų.

„Šios taisyklės padės geriau panaudoti miškus kovai su klimato kaita, taip pat sustiprinti bioekonomiką. Svarbu, kad mūsų miškai būtų išsaugoti ir toliau valdomi tvariai“, – pažymėjo EP pranešėjas Norbert Lins (Europos liaudies partija, Vokietija). Jo parengtam teisės aktui pritarė 574 EP nariai, nepritarė 79, o susilaikė 32.

Naujosios taisyklės jau suderintos su ES Taryba, tačiau joms įsigalioti dar būtinas formalus Tarybos pritarimas.

 

Europos Parlamentas įpareigojo skatinti pastatų renovaciją

Europarlamentarai didele balsų dauguma pritarė ES pastatų energinio naudingumo taisyklėms, kuriomis šalys įpareigojamos gerinti pastatų renovacijos sąlygas ir skatinti save energija aprūpinančius pastatus. 

Su ES Taryba jau suderintose taisyklėse patikslinamas pastatų energinio naudingumo skaičiavimas, įvedamas pastatų pažangumo rodiklis, kuris leis vertinti jų galimybę naudoti informacines ir komunikacines technologijas bei automatiškai adaptuotis prie gyventojų energijos vartojimo poreikių. Valstybės įpareigotos paruošti ilgalaikes pastatų renovacijos strategijas iki 2050 m. Taip pat numatyta pareiga plėsti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą.

„Pastatų energinio naudingumo taisyklių peržiūra rodo mūsų rimtą nusiteikimą kovoti su klimato kaita ir kurti energijos sąjungą. Pastatų vaidmuo labai svarbus, o žinia investuotojams aiški – renovacija yra prioritetas“, – kalbėjo EP pranešėjas Bendt Bendtsen (Europos liaudies partija, Danija). Jo parengtam teisės aktui pritarė 546 EP nariai, nepritarė 35, o susilaikė 96.

Pastatų energinio naudingumo direktyva yra pirmasis teisės aktas iš švarios energijos teisės aktų rinkinio, dėl kurio pataisų pasiektas Europos Parlamento ir ES Tarybos sutarimas. Joms įsigalioti dar būtinas formalus ES Tarybos pritarimas. ES valstybės turės per 20 mėn. jį perkelti į savo teisę.

Pastatai sunaudoja daugiausia – 40 proc. – visos ES suvartojamos energijos. Trys iš keturių pastatų Europoje yra energiškai neefektyvūs. Statybų sektorius sukuria 9 proc. ES BVP ir 18 mln. darbo vietų.

 

Europarlamentarai susirūpinę dėl moterų padėties ir vaizdavimo žiniasklaidoje

Žiniasklaidos priemonėse, ypač jų vadovybėje, turi dirbti daugiau moterų, o jos turinyje turėtų būti mažiau lyčių stereotipų, antradienį priimtoje rezoliucijoje pareiškė Europos Parlamentas (EP).

Tyrimai parodė, jog ES mastu moterys parengia tik apie 37 proc. naujienų reportažų. Dar mažiau jų eina vadovaujamas pareigas žiniasklaidoje. Iš žmonių, apie kuriuos kalbama arba rašoma žiniose, tik 24 proc. yra moterys. Moterų dažniausiai prašoma pateikti paprasto žmogaus nuomonę (41 %) ar asmeninę patirtį (38 %), tačiau jos retai kalbinamos kaip ekspertės (tik 17 % naujienų reportažų). Žiniasklaidoje moterys retai matomos tokiose srityse kaip sportas, politika, ekonomika ir finansai, taip pat mažai jų rodoma biografinėse dokumentinėse apybraižose.

EP ragina valstybes bei žiniasklaidos organizacijas remti ir kurti skatinamąsias priemones, įskaitant kvotas, kad vyrų ir moterų, einančių su sprendimų priėmimu susijusias pareigas žiniasklaidoje, skaičius taptų vienodas.

Europarlamentarai susirūpinę atvejais, kai reporterės laikomos tinkamesnėmis televizijos žurnalistikai dėl jų numanomo patrauklumo žiūrovams, o kai tampa vyresnės, jos pakeičiamos jaunesnėmis kolegėmis.

EP nariai smerkia seksualinį priekabiavimą ir moterų užgauliojimą, ypač internetiniuose žaidimuose bei socialiniuose tinkluose. Jie skatina žiniasklaidos įmones priimti elgesio kodeksus ir numatyti mechanizmus, kurie leistų reaguoti į bet kokios formos priekabiavimą ar diskriminavimą.

Europarlamentarai griežtai smerkia išpuolius prieš žurnalistes, kurios drąsiai kalba apie labai svarbias politines ir kriminalines problemas, ir ragina dėti kuo didesnes pastangas siekiant užtikrinti visų žurnalistų apsaugą ir saugą.

EP prašo žiniasklaidos sektoriaus atstovų gerbti moterų ir vyrų teisę pasinaudoti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogomis, taip pat nediskriminuoti moterų dėl esamo ar galimo nėštumo.

Europarlamentarai primena, kad pagal Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą diskriminacija dėl lyties žiniasklaidoje draudžiama. Jie pabrėžia, kad redakcijos laisve jokiomis aplinkybėmis neturi būti naudojamasi siekiant paskatinti arba pateisinti žeminantį moterų ar LGBTI asmenų vaizdavimą.EP ragina Sąjungos valstybes visuomeninėje žiniasklaidoje pateikti daugiau lyčių lygybę skatinančio turinio.

Savo ruožtu EP kviečia skatinti žiniasklaidos vartojimo bei skaitmeninį raštingumą, gilinti jaunimo kritinio mąstymo įgūdžius, įtraukti lyčių lygybės klausimus į žurnalistikos studijų programas, užtikrinti saugesnį naudojimąsi internetu, taip pat veiksmingiau kovoti su lyčių stereotipais reklamoje ir kituose žiniasklaidos produktuose.

Atgal