Europos Sąjunga
01.23. Europos Parlamentas siekia drąsių švarios energijos tikslų
Europos Parlamentas (EP) pasiūlė įsipareigoti iki 2030 m. energijos vartojimą ES sumažinti 35 proc., o atsinaujinančių išteklių dalį energetikoje padidinti taip pat iki 35 proc. Be to, siekiama skatinti naujosios kartos biodegalų naudojimą ir aprūpinti 90 proc. degalinių elektros įkrovimo stotelėmis.
Europarlamentarai siūlo nustatyti privalomus energijos vartojimo efektyvumo tikslus ES lygiu tam, kad 2030 m. jos būtų suvartojama bent 35 proc.mažiau negu prognozuota remiantis 2007 m. padėtimi. Europos Komisija siūlė energijos vartojimą sumažinti 30 proc.
©AP Images/European Union-EP
Parlamentas taip pat siūlo pakeisti ES atsinaujinančių išteklių taisykles ir užtikrinti, kad vėliausiai 2030 m. 35 proc. suvartojamos energijos būtų išgaunama iš atsinaujinančių šaltinių (Europos Komisija siūlė 27 proc.), o transporto sektoriuje iš jų išgauta energija sudarytų 12 proc.
Nuo 2021 m. pirmosios kartos biodegalų naudojimas negalėtų viršyti 2017 m. lygio arba 7 proc. visos kelių transporto ir geležinkelių suvartojamos energijos. Iki 2021 m. taip pat turėtų būti atsisakyta iš palmių aliejaus pagamintų degalų. Naujosios kartos biodegalai bei atsinaujinanti neiškastinė energija transporto sektoriuje 2021 m. turėtų sudaryti bent 1,5 proc., o 2030 m. – bent 10 proc., įsitikinę EP nariai. Jie taip pat siūlo įpareigoti iki 2022 m. aprūpinti 90 proc. degalinių elektros įkrovimo stotelėmis.
Europarlamentarai siekia, kad parama energijos gavybai iš biomasės neiškraipytų rinkos ir neskatintų nesubalansuoto biomasės naudojimo, nes ją deginant išskiriamas anglies dvideginis. Jie ragina teikti prioritetą medžio atliekų ir liekanų naudojimui, o ne įprastai medienai.
EP nariai siūlo energiją pasigaminantiems vartotojams leisti ja naudotis ir saugoti be papildomų mokesčių, taip pat skatinti vartotojus patiems pasigaminti energijos ir jungtis į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes.
Visos Sąjungos šalys būtų įpareigotos nustatyti savo tikslus, kurie padėtų įgyvendinti minėtus bendruosius ES tikslus, o nuo 2019 m. kas dešimtmetį teikti Europos Komisijai savo energetikos ir klimato kaitos stabdymo planus.
Energijos vartojimo efektyvumo taisyklėms pritarė 485 EP nariai, nepritarė 132, o susilaikė 58. Atsinaujinančių išteklių taisyklėms pritarė 492 europarlamentarai, nepritarė 88, o susilaikė 107. Energetikos sąjungos valdymo taisyklėms pritarė 466 EP nariai, nepritarė 139, o susilaikė 38. Pritarę visų šių taisyklių pataisoms, europarlamentarai
Citatos
EP pranešėjas dėl atsinaujinančių išteklių José Blanco López (Socialistai ir demokratai, Ispanija) kalbėjo: „Jei Europa nori įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, kovoti su klimato kaita ir būti perėjimo prie švarios energijos pavyzdžiu, turime daryti daugiau. Parlamentui pavyko sutarti dėl ryžtingesnių 2030 m. tikslų negu siūlė Europos Komisija. Kartu pavyko sustiprinti teisę vartoti savo pasigamintą energiją, taip pat sutarti dėl didesnės transporto ir šildymo sektorių nepriklausomybės nuo iškastinio kuro.“
Už energijos vartojimo efektyvumo taisykles atsakingas EP narys Miroslav Poche (Socialistai ir demokratai, Čekija) pažymėjo: „Energijos vartojimo efektyvumas yra svarbi energetikos sąjungos dalis, kuri padės pasiekti kovos su klimato kaita tikslus ir padidins konkurencingumą. Tai vienas iš geriausių būdų kovoti su energetiniu skurdu Europoje.“
EP pranešėjas dėl Energetikos sąjungos valdymo Claude Turmes (Žalieji, Liuksemburgas) pridūrė: „Po silpnos ES Tarybos pozicijos džiaugiuosi, kad Parlamentui pavyko atkurti ES lyderystę kovojant su klimato kaita. Ryžtingesnė ES švarios energijos politika leis pasiekti, kad iki 2050 m Europos ekonomikai nebereikėtų iškastinio kuro.“
Kita EP pranešėja dėl energetikos sąjungos valdymo Michèle Rivasi (Žalieji, Prancūzija) pasidžiaugė istoriniu EP sprendimu ir pažymėjo: „Naujosios taisyklės paskatins vyriausybių, vietinės valdžios ir visuomenės dialogą, kuris turėtų atsverti energetikos oligopolijos lobistus. Planetos ir jos gyventojų ateitis yra svarbiausias prioritetas.“
ES prekės neturi pasitarnauti represijoms
ES dvejopos paskirties prekių eksporto kontrolė turi būti taikoma ir kibernetinio stebėjimo prekėms, pareiškė europarlamentarai ir pasiūlė atnaujinti galiojančias taisykles.
Europos Sąjunga taiko eksporto kontrolę dvejopos paskirties prekėms, t.y. toms civilinės paskirties prekėms, kurios gali būti panaudotos masinio naikinimo ginklų kūrimui, teroro išpuolių rengimui ar žmogaus teisių ribojimui. Tai apima įvairias prekes nuo lazerių iki branduolinių jėgainių įrangos.
Siekiant neatsilikti nuo technologijų pažangos, siūloma į kontroliuojamų prekių sąrašą įtraukti tam tikras elektroninio stebėjimo priemones, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų perimties, įsilaužimo, kietųjų diskų atkūrimo ar slaptažodžių apėjimo programinę įrangą. Tikėtina, kad nedemokratinės šalys jas gali naudoti savo piliečiams, opozicijai ar visuomenės aktyvistams persekioti, o tai nesuderinama su ES prekybos politika, kuri, europarlamentarų įsitikinimų, turi būti susieta su žmogaus teisių apsauga.
Savo ruožtu EP nariai mano, kad duomenų šifravimo technologijos neturėtų būti kontroliuojamos, nes jos svarbios sklandžiai žmogaus teisių aktyvistų veiklai.
Kartu europarlamentarai siūlo įpareigoti tuos eksportuotojus, kurių prekės nepatenka į kontroliuojamų produktų sąrašą, tačiau gali pasitarnauti žmogaus teisių pažeidimams, vadovautis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atsakingo verslo gairėmis. Be to, Europos Komisija turėtų parengti naujų taisyklių taikymo vadovą, o ES valstybės – suvienodinti nuobaudas už jų pažeidimus.
„Diktatoriai seka savo piliečius su ES elektroninio stebėjimo įranga. Tai turi liautis, ES neturėtų prisidėti prie drąsių aktyvistų, kurie rizikuoja savo gyvybe dėl laisvės ir demokratijos, kančių. Prekyba turi skatinti saugumą, stabilumą ir pagarbą žmogaus teisėms. Siekiame panaikinti dvejopos paskirties prekių eksporto kontrolės spragą ir raginame ES valstybes tam pritarti“, – pažymėjo EP pranešėjas Klaus Buchner (Žalieji, Vokietija).
Taisyklių pataisoms pritarė 571 EP narys, nepritarė ir susilaikė po 29. Europarlamentarai suteikė mandatą jas suderinti su ES Taryba.
Europos Komisija teikia siūlymus dėl lankstesnio PVM tarifų nustatymo valstybėse narėse
Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), praneša Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.
Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių peržiūros veiksmai, kuriais sukuriama bendra ES PVM erdvė ir siekiama smarkiai sumažinti PVM sukčiavimą, kuris Europos Sąjungoje siekia 50 mlrd. eurų per metus, kartu remiant verslą ir užtikrinant valdžios sektoriaus pajamas.
Šiuo metu galiojančios bendros ES PVM taisyklės, dėl kurių 1992 m. susitarė visos valstybės narės, yra pasenusios ir pernelyg ribojančios. Šiuo metu valstybės narės gali taikyti net iki 5 proc. lengvatinį tarifą dviem skirtingoms produktų kategorijoms savo šalyje. Keletas valstybių narių taip pat taiko konkrečias nukrypti leidžiančias nuostatas tolesniems lengvatiniams tarifams.
Pagal naujas Komisijos siūlomas taisykles, be standartinio mažiausiai 15 proc. PVM tarifo, valstybės narės taip pat galėtų taikyti: du atskirus sumažintus tarifus tarp 5 proc. ir standartinio dydžio, vieną dar labiau sumažintą tarifą tarp 0 proc. ir sumažinto tarifo; bei 0 proc. tarifą. Dabartinis sudėtinis prekių ir paslaugų, kurioms galima taikyti lengvatinius tarifus, sąrašas būtų panaikintas ir pakeistas nauju produktų (pvz., ginklų, alkoholinių gėrimų, lošimo paslaugų ir tabako produktų), kuriems visada privalo būti taikomas standartinis tarifas, sąrašu.
.jpg)
Europarlamentarai siekia užkirsti kelią diktatoriams sekti savo piliečius ©AP Images/European Union-EP
Siekdamos apsaugoti savo pajamas, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad svertinis PVM vidurkis būtų ne mažesnis kaip 12 proc.
Nauja tvarka taip pat reiškia, kad šiuo metu visoms prekėms taikomi kitokie nei standartiniai tarifai gali būti taikomi ir toliau.
Naujausiais pasiūlymais Komisija taip pat sprendžia neproporcingai didelių PVM reikalavimų problemą, su kuria susiduria mažesnės įmonės. Tarpvalstybinę prekybą vykdančios įmonės patiria 11 proc. didesnes reikalavimų laikymosi išlaidas nei tos, kurios prekiauja tik vietos mastu, o labiausiai nukenčia mažesnės įmonės. Pagal dabartines taisykles valstybės narės gali netaikyti PVM mažųjų įmonių pardavimams, jeigu jie neviršija tam tikros metinės apyvartos, kuri įvairiose šalyse yra skirtinga. Dėl to augančios MVĮ netenka galimybės pasinaudoti supaprastinimo priemonėmis, kai viršija atleidimo nuo PVM ribą. Be to, šios išimtys taikomos tik nacionalinės rinkos dalyviams, dėl to mažos įmonės, vykdančios prekybą ES, veikia ne tokiomis pačiomis sąlygomis. Dabartinės atleidimo nuo PVM ribos galiotų toliau, o šiandienos taisyklėmis būtų nustatyta 2 mln. eurų pajamų riba, kurios nepasiekusios mažosios įmonės galėtų naudotis supaprastinimo priemonėmis, nepriklausomai nuo to, ar jos atleistos nuo PVM, ar ne. Taip pat būtų nustatyta galimybė valstybėms narėms netaikyti nuo PVM atleistoms mažosioms įmonėms su identifikavimu, sąskaitų faktūrų išrašymu, apskaita ir deklaracijomis susijusių PVM prievolių. Be to, būtų numatyta 100 000 eurų apyvartos riba, kuria remiantis įmonėms, vykdančioms veiklą daugiau nei vienoje valstybėje narėje, būtų leidžiama pasinaudoti atleidimu nuo PVM.
Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos, leidžiančios daugiau įmonių pasinaudoti paprastesnėmis PVM taisyklėmis, kuriomis šiuo momentu gali naudotis tik mažiausios įmonės. Tai leistų su PVM susijusias reikalavimų laikymosi išlaidas per metus sumažinti net 18 proc.
Dabar šie teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymai bus pateikti Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui konsultuotis ir Tarybai priimti.
Atgal
