Europos Sąjunga
12.12. Tvarios ES migracijos politikos gairės
Europos Komisija, rengdamasi gruodžio 14 d. ES vadovų susitikimui, kuriame bus svarstomi su migracija susiję klausimai, pristatė siūlomas politinių veiksmų gaires. Jos skirtos padėti iki 2018 m. birželio mėn. pasiekti visuotinį susitarimą dėl būsimos tvarios migracijos politikos.
Europa palengva atsisako krizės valdymo priemonių, o kad išsaugotų vidaus ir išorės veiksmų įgyvendinimo įdirbį, turi susitarti dėl stabilios, perspektyvios ir ilgalaikės ES migracijos ir prieglobsčio politikos.
Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pasakė: „Net jei situacija nebėra kritiška, akivaizdu, kad migracijos klausimas liks opus visai Europiečių kartai. Europa turi skubiai pasirūpinti perspektyviomis priemonėmis, kad migraciją galėtų valdyti atsakingai ir teisingai. Per pastaruosius trejus metus mes padarėme didelę pažangą. Dabar atėjo metas priimti teisės aktų pasiūlymus ir juos įgyvendinti.“
Per pastaruosius trejus metus ES rado naują migracijos valdymo būdą: ji pradėjo remti didžiausią migracijos poveikį patiriančias valstybes nares, stiprino ES išorės sienų apsaugą ir glaudžiau bendradarbiavo su šalimis partnerėmis. Vykdant koordinuotus veiksmus pavyko suvaldyti labai nestabilią padėtį ir 2017 m. 63 proc. sumažinti neteisėtai į ES atvykusių asmenų skaičių. Vis dėlto ateities tendencijos ir tokie veiksniai, kaip klimato kaita, ES ir jos kaimyninių šalių saugumas ir demografinė padėtis, verčia manyti, kad migracijos problema dar kelis dešimtmečius išliks aktuali.
Komisija ES vadovams siūlo tolesnės veiklos kryptį: skubiai pertvarkyti ES bendrą Europos prieglobsčio sistemą, stiprinti partnerystę su trečiosiomis šalimis, atverti dar daugiau teisėtų kelių į Europą ir užtikrinti deramą finansavimą ateityje. Veiksmingi bus tik visapusiški veiksmai. Sutelkti dėmesį vien tik į politikos vidaus priemones ir paramą valstybėms narėms – nepakaks. Tačiau vien tik migracijos politikos išorės priemonėmis taip pat nepavyks išspręsti migracijos iššūkių Europai.
Solidarumas ir atsakomybė prieglobsčio ir sienų klausimu
Komisijos pasiūlymas pertvarkyti bendrą Europos prieglobsčio sistemą svarstomas labai vangiai. Labai svarbu, kad Europos Vadovų Taryba atgaivintų diskusijas dėl veiksmingesnio ir teisingesnio solidarumo ir atsakomybės paskirstymo. Kadangi pozicijos šiuo klausimu labai skiriasi, Dublino reglamento reformą būtų galima įvykdyti taip, kad privalomas perkėlimas būtų taikomas tik stiprios krizės atveju, o lengvesniais atvejais perkėlimas būtų vykdomas atsižvelgiant į savanoriškus valstybių narių įsipareigojimus. Komisija rekomenduoja Tarybai visus jos pasiūlymus nagrinėti kaip vieną visumą ir siekti, kad iki 2018 m. birželio mėn. būtų pritarta Dublino reglamento peržiūrai pasiekus bendresnį susitarimą dėl visų pasiūlytų reformų. Kol diskutuojama dėl esminių solidarumo ir atsakomybės aspektų, kai kurie rinkinio pasiūlymai, pavyzdžiui, dėl Europos prieglobsčio agentūros ir sistemos EURODAC, gali būti priimti iki 2018 m. kovo mėn. Taip liktų laiko pasirengti įgyvendinti pertvarkytą prieglobsčio sistemą.
Kad galėtų kuo greičiau padėti valstybėms narėms saugoti išorės sienas, ES turi užtikrinti, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra būtų visiškai pasirengusi veiklai ir baigtų kurti veiksmingą išorės sienų valdymo sistemą. Valstybės narės turi užtikrinti, kad iki 2018 m. kovo mėn. dislokacijai būtų parengti visi reikiami Agentūros greitojo reagavimo rezervo ištekliai ir pareigūnai.
Glaudesnis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir parama joms
Migracijos politikos išorės priemonės turi būti sustiprintos: reikia užtikrinti visapusišką ES ir Turkijos pareiškimo įgyvendinimą ir aktyviau bendradarbiauti su trečiųjų šalių partneriais ir JT agentūromis. ES atėjo laikas pasirengti mobilizuoti papildomus išteklius ES Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei, sustiprinti strateginę partnerystę su Afrikos Sąjunga bei jos valstybėmis narėmis, įgyvendinti pirmuosius ES išorės investicijų plano projektus ir papildyti Šiaurės Afrikai skiriamus ES patikos fondo išteklius.
Siekdama atgrasyti nuo neteisėtos migracijos ir suardyti neteisėtai žmones gabenančių asmenų ir prekiautojų žmonėmis verslo modelį, tiems, kuriems tikrai reikalinga apsauga, ES turi pasiūlyti pavojingos kelionės alternatyvą – saugius ir teisėtus kelius. Todėl iki 2019 m. gegužės mėn. valstybės narės turės priimti dar 50 000 pažeidžiamų pabėgėlių. Kita vertus, valstybės narės taip pat turi užtikrinti ES neturinčių teisės likti asmenų sklandų ir veiksmingą grąžinimą ir readmisiją. Iki 2018 m. gegužės mėn. valstybės narės turėtų užtikrinti visišką Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros grąžinimo pajėgumą, o iki 2018 m. birželio mėn. drauge su Agentūra vykdydamos grąžinimo operacijas – 50 proc. (palyginti su 2017 m.) padidinti grąžintų migrantų skaičių.
Jeanas-Claude'as Junckeris
Dimitris Avramopoulos
2017 m. lapkričio 29 d. įsteigtoje Europos Sąjungos, Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų specialios paskirties darbo grupėje valstybės narės turėtų padėti Tarptautinei migracijos organizacijai paspartinti pabėgėlių grįžimą iš Libijos. Komisijai suteikus finansavimą, iki 2018 m. vasario mėn. turėtų būti padėta sugrįžti dar 15 000 to norinčių pabėgėlių.
Migracijos valdymas: geresnis finansavimas ir lanksčios priemonės
Migracijos valdymas yra rimta ir daug finansinių investicijų reikalaujanti užduotis. Nuo 2015 m. Europos Sąjunga beveik 75 proc. padidino Prieglobsčio, migracijos ir Vidaus saugumo fondams ir ES agentūroms skiriamą finansavimą. Dabar ES vadovai turi rasti būdų, kaip užtikrinti migracijos politikos išorės priemonių finansavimą ir greitą išteklių mobilizavimą, siekiant pašalinti pagrindines migracijos priežastis ir užtikrinti pabėgėlių ir migrantų apsaugą. Kitoje daugiametėje finansinėje programoje (ES 7-erių metų biudžete) turėtų būti atsižvelgta į pastarųjų trejų metų patirtį ir numatyta lanksčių priemonių būsimiems migracijos uždaviniams spręsti.
Pagrindiniai faktai
Pradėjęs eiti pareigas Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pavedė už migraciją atsakingam Komisijos nariui Dimitriui Avramopoului, procesą koordinuojant pirmajam Komisijos pirmininko pavaduotojui Fransui Timmermansui, suformuoti naują migracijos politiką – tai vienas iš dešimties J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos politinėse gairėse nustatytų prioritetų.
2015 m. gegužės 13 d. Europos Komisija pasiūlė plataus užmojo Europos migracijos darbotvarkę, skirtą spręsti neatidėliotinas 2015 m. pabėgėlių krizės problemas ir užtikrinti, kad ES galėtų geriau valdyti migraciją vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais.
2016 m. birželio 7 d. Europos Komisija ir Vyriausioji įgaliotinė užmezgė migracijos srities partnerystę, kad sustiprintų bendradarbiavimą su kilmės ar tranzito valstybėmis, visų pirma Afrikos valstybėmis, ir drauge geriau valdytų migraciją.
Gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo darbotvarkėje numatyta diskusija – tinkama proga apsvarstyti, kokia turėtų būti tvari ES migracijos politika, ir nustatyti strategines gaires dėl Komisijos komunikate pateiktų pagrindinių politinių pasiūlymų.
Atgal
