VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

12.05.Pristatytos bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m. gairė

 

Europos Komisija (EK) pristatė visų šalių nekantriai lauktą komunikatą „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, kuriame numatytos pagrindinės bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m. (BŽŪP) kryptys.

Šiame dokumente numatyti planuojami BŽŪP etapai: modernizavimas ir supaprastinimas bei žemės ūkio politikos derinimo su kitomis ES politikos kryptimis galimybės. Ateities BŽŪP bus siekiama išspręsti daugelį problemų, su kuriomis jau šiuo metu susiduria žemės ūkio sektorius, taip pat parengti politiką būsimiems iššūkiams.

EK pristatė naują į rezultatus orientuotą BŽŪP įgyvendinimo modelį, pagal kurį daugiau atsakomybės būtų suteikiama pačioms valstybėms narėms, tačiau ir daugiau lankstumo įgyvendinant specifinius reikalavimus bei vykdant kontrolę. Naujovės gerina maisto saugą ir išteklių veiksmingumą bei skatina tvarų žemės ūkį, todėl akcentuojama mokslinių tyrimų ir inovacijų būtinybė. Numatoma sutelkti daugiau paramos žinių sklaidai, inovacijoms ir technologijoms, pabrėžiant būtinybę skatinti smulkių ūkių technologinę plėtrą.

Po 2020 m. numatoma labiau subalansuoti tiesioginės paramos paskirstymą tarp žemdirbių taikant tokius metodus kaip: privalomas tiesioginių išmokų ribojimas, proporcingai mažėjančių išmokų taikymas, paramos smulkiesiems ūkiams sustiprinimas, paramos nukreipimas tikriesiems ūkininkams. EK nori taikyti supaprastintą ir tikslingiau nukreiptą tiesioginių išmokų sistemą, mažinti skirtumus tarp valstybių narių teikiant BŽŪP paramą.

Pastaraisiais metais dauguma Europos valstybių susidūrė su sunkumais rinkose, klimato kaitos padariniais, gyvūnų ar augalų ligomis ir kitais iššūkiais, todėl BŽŪP ateities vizijoje daug dėmesio skiriama efektyvesnei rizikų valdymo sistemai sukurti.

EK naujojoje BŽŪP akcentuoja ūkininkų derybinių pozicijų stiprinimą, siekiant geresnio maisto tiekimo grandinės funkcionavimo. Numatoma ir didesnė parama ūkiams, išnaudojantiems bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos suteikiamas galimybes.

Kaip ir tikėtasi, ateities BŽŪP vizijoje daug dėmesio skiriama su aplinkosauga, klimatu ir tvariu išteklių naudojimu susijusiems veiksmams. Numatoma keisti dabartinę su žalinimu susijusią BŽŪP architektūrą ir visus veiksmus integruoti į kryptingą, lankstesnę ir susietą sistemą.

Didelė reikšmė teikiama kartų atnaujinimo problemai spręsti, ypač akcentuojant jaunųjų ūkininkų rėmimo svarbą. Išskirta galimybė derinti paramos instrumentus naujai besikuriantiems ir senosios kartos pasitraukimui iš ūkininkavimo, remiant žinių perdavimą tarp kartų ir ūkių perėmimo proceso planavimą.

Ateities BŽŪP priemonės bus nukreiptos ir vartotojų lūkesčiams sveikatos, mitybos, maisto švaistymo srityje tenkinti, kur numatoma skirti didesnį dėmesį maistui su specifinėmis charakteristikomis (ekologiški produktai, produktai su geografinėmis nuorodomis, specifiniai vietinės gamybos produktai, inovatyvūs maisto produktai) ir skatinti tvaresnį pesticidų naudojimą. Šią sritį bus siekiama susieti ir su naujų technologijų, mokslo tyrimų ir inovacijų panaudojimu.

BŽŪP yra bendroji ES politika, todėl akcentuojamas BŽŪP vaidmuo globaliuose procesuose sprendžiant prekybos liberalizavimo keliamus iššūkius, su migracija susijusias problemas, klimato kaitos problemas.

Formuojamoje BŽŪP po 2020 m. vizijoje paliesta daug ir Lietuvai svarbių bei artimų klausimų: BŽŪP supaprastinimas ir subsidiarumo principo stiprinimas, tiesioginių išmokų konvergencija, efektyvesnis kritinių situacijų valdymas, ūkininkų derybinių pozicijų stiprinimas siekiant geresnio maisto tiekimo grandinės funkcionavimo, kartų atnaujinimo problema ir kaimo vietovių gyvybingumo užtikrinimas.

Nors diskusijos dėl BŽŪP ateities po 2020 m. tebevyksta, pasirodžius Europos Komisijos komunikatui šis procesas dar labiau suaktyvės. Kitų metų viduryje turėtų įsibėgėti ir diskusijos dėl BŽŪP finansavimo, nes yra numatoma, kad gegužės mėnesį Europos Komisija pateiks pasiūlymą dėl daugiametės finansinės programos po 2020 m. Jau dabar žinoma, kad finansinės perspektyvos laukia didelis iššūkis dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos ir kitų prioritetinių sričių (saugumas, migracija) aktualumo. Pasirodžius daugiametei finansinei programai bus laukiami ir Europos Komisijos pasiūlymai dėl BŽŪP po 2020 m. teisėkūros.

 

ECB ragina euro zonoje kurti blogų paskolų prekybos platformą

Europos centrinis bankas (ECB) paragino kurti privataus sektoriaus platformą, kurioje būtų prekiaujama neveiksniomis paskolomis. Ši platforma esą padėtų išjudinti neveiksnią rinką, slegiančią euro zonos bankininkystės sektorių, rašo "Reuters".
Šiuo metu euro zonos bankai turi apie 800 mlrd. eurų neveiksnių paskolų (non-performing loans).
ECB šios problemos sprendimą įvardijo kaip vieną iš veiklos prioritetų, nes šios paskolos stabdo skolinimą euro zonoje ir riboja ECB kiekybinio skatinimo programos efektyvumą.

Europos centrinis bankas


Paskelbtame straipsnyje ECB teigė, kad vienas iš problemos sprendimo būdų būtų įkurti platformą, kuri veiktų kaip savotiškas blogų paskolų "rūsys", sandorių sistema ir prekybos duomenų saugykla.
Ši platforma padidintų skaidrumą, sumažintų sandorių išlaidas ir atvertų rinką naujiems investuotojams, mano ECB.
"Didesnis investuotojų įsitraukimas turėtų visą eilę pliusų: kainų konkurencija rinkoje gali išaugti, taip pat į rinką galėtų žengti nauji, mažesnį polinkį rizikai turintys investuotojai", - teigiama pranešime.

 

 

Atrinktas kandidatas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus

Teisingumo ministrės Mildos Vainiutės vadovaujama darbo grupė atrinko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo, šio teismo teisėjo Irmanto Jarukaičio kandidatūrą į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) teisėjus šešerių metų kadencijai.

Teisingumo ministrė Milda Vainiutė

I. Jarukaičio kandidatūrą į ESTT teisėjus turės patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Po to, kai jai pritars Respublikos Prezidentė, bus pasikonsultuota su Seimu. Įvykdžius šias procedūras, prieš valstybių narių vyriausybėms bendru sutarimu skiriant ESTT teisėją, kandidato tinkamumą dar vertins ir specialus pagal Europos Sąjungos teisę sudarytas komitetas.

Pretendentas I. Jarukaitis yra dirbęs Teisės biure prie Lietuvos Respublikos Europos reikalų ministerijos (vėliau ši įstaiga buvo reorganizuota į Europos teisės departamentą), nuo 2010 m. jis dirba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju, 2008 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją „Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika: narystės konstituciniai pagrindai“, yra daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių ir studijų autorius. 

Irmantas Jarukaitis

ESTT teisėjai (t. y. po vieną teisėją iš kiekvienos Europos Sąjungos valstybės narės) skiriami Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu. Šiuo metu teismą sudaro 28 teisėjai.

ESTT aiškina Europos Sąjungos (ES) teisę, kad užtikrintų jos vienodą taikymą visose ES šalyse, ir sprendžia ES šalių vyriausybių ir ES institucijų teisinius ginčus.

 

Atgal