Europos Sąjunga
11.25. 2018 m. ES biudžetas: darbo vietų kūrimas, investicijos, migracijos iššūkis ir saugumas
Lapkričio 18 d. ES institucijos susitarė dėl 2018 m. ES biudžeto, kuris atspindi J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos politikos prioritetus.
Priimtu 2018 m. ES biudžetu patvirtinama, kad ES nukreipia lėšas ten, kur jų reikia. Vadovaujantis Europos Komisijos šių metų gegužės mėn. pasiūlymu, 2018 m. didžiausia ES biudžeto dalis bus skirta įsipareigojimams skatinti darbo vietų, ypač jaunimui, kūrimą, augimą, strategines investicijas ir konvergenciją. Be to, ES ir toliau rems pastangas veiksmingai spręsti migracijos problemą tiek ES, tiek už jos ribų.
Už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingas Komisijos narys Güntheris H. Oettingeris sakė: „Šis biudžetas skirtas visiems. Jis padės sukurti daugiau darbo vietų, užtikrinti didesnį augimą ir pritraukti daugiau investicijų. Jis padės jaunimui rasti darbo ir galimybių stažuotis. Jis padės užtikrinti, kad Europa būtų saugesnė. Kiekvienas euras turi būti išleidžiamas veiksmingai ir teikti papildomą naudą Europai.“
Güntheris H. Oettingeris
2018 m. ES biudžete numatyta 160,1 mlrd. EUR įsipareigojimų (t. y. lėšų, dėl kurių konkrečiais metais galima susitarti sutartyse) ir 144,7 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų (t. y. lėšų, kurios bus sumokėtos). Keletas svarbiausių biudžeto aspektų:
- Beveik pusė visų lėšų, t. y. 77,5 mlrd. EUR įsipareigojimų, bus skirta pastangoms užtikrinti, kad mūsų ekonomika būtų stipresnė, universitetai konkurencingesni, o įmonės būtų geriau pasirengusios konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Pavyzdžiui, 2 mlrd. EUR bus skirta Europos strateginių investicijų fondui (ESIF), kuris yra pagrindinė J.-C. Junckerio plano dalis, 354 mln. EUR – mažosioms ir vidutinėms įmonėms remti (pagal Mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumo programą (COSME)), o 11,2 mlrd. EUR – ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programai „Horizontas 2020“. Iš viso 55,5 mlrd. EUR bus skirta augimui, darbo vietų kūrimui ir konvergencijai skatinti visose valstybėse narėse ir regionuose, pasinaudojant Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) parama.
- 350 mln. EUR skirta Jaunimo užimtumo iniciatyvai – pagrindinei programai, kuria siekiama spręsti jaunimo nedarbo problemą valstybėse narės, taip jaunimui bus suteikta daugiau paramos ir geresnių galimybių rasti darbą.
- Parama Europos ūkininkams sudaro 59 mlrd. EUR.
- Įsteigus Europos gynybos fondą, biudžete numatyta 40 mln. EUR skirti novatoriškų gynybos technologijų ir produktų bendriems moksliniams tyrimams finansuoti. Turint omenyje, kad 2017 m. gynybos srities moksliniams tyrimams jau skirta 25 mln. EUR, visas šios srities ES biudžetas iki 2019 m. siekia 90 mln. EUR.
- Beveik 4,1 mlrd. EUR bus skirta migracijai valdyti ir saugumo problemoms spręsti. Bendra šioms politikos sritims skirta suma 2015–2018 m. laikotarpiu sudarys 22 mlrd. EUR; didžioji dalis lėšų jau išmokėta laikotarpio pradžioje.
Pagrindiniai faktai
Europos Komisija ES biudžeto projektą teikia kasmet. Šiais metais pirminį pasiūlymą Komisija pateikė 2017 m. gegužės 30 d.
Remdamiesi šiuo pasiūlymu, Europos Parlamentas ir Taryba pareiškia savo pozicijas. Šiemet Taryba savo poziciją oficialiai priėmė 2017 m. rugsėjo 4 d., o Europos Parlamentas – 2017 m. spalio 25 d. plenariniame posėdyje.
Europos Parlamento ir Tarybos pozicijų skirtumai derinami derybų procese, kuris vadinamas taikinimo procedūra. Šiais metais 21 dienos taikinimo procedūra truko nuo spalio 31 d. iki lapkričio 20 d.
Derybas veda specialiai sušauktas Taikinimo komitetas, į kurį Europos Parlamentas ir Taryba paskiria po 28 atstovus. Jo posėdžiuose svarbų sąžiningo tarpininko vaidmenį atlieka Europos Komisijos atstovai: už biudžetą atsakingas Komisijos narys ir Biudžeto generalinio direktorato ekspertai.
Kad pasiektas kompromisas būtų galutinai patvirtintas, tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba turi oficialiai patvirtinti tekstą per 14 dienų.
Lygių teisių Europa. Komisija gina moterų teises neramiais laikais
Lapkričio 20 d. Europos Komisija vykdė plataus masto renginį „Moterų teisės neramiais laikais“. Tai šiemet vykusio metinio kolokviumo pagrindinių teisių klausimais tema. Kolokviume susirinkę politikai, tyrėjai, žurnalistai, NVO, visuomenės, verslo ir tarptautinių organizacijų atstovai aptarė geriausius būdus, kaip skatinti ir ginti moterų teises ES. Seksualinis priekabiavimas, smurtas prieš moteris, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai bei darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra yra pagrindinės temos, kurios buvo svarstomos per dvi kolokviumo darbo dienas.
Fransas Timmermansas
Pirmasis Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas kalbėjo: „Lyčių lygybė yra viena iš pagrindinių teisių, ji nustatyta ES Sutartyse. Privalome pasinaudoti žiniasklaidos ir politikų dėmesiu šiems klausimams ir principus paversti kasdieniais veiksmais. Moterys visoje Europoje turi teisę į lygybę, įgalinimą ir saugumą, tačiau tikrovėje dar pernelyg daug moterų negali šiomis teisėmis pasinaudoti. Šiandienos renginys skirtas pastangoms pakeisti elgseną ir politiką, kad galėtume pagerinti piliečių gyvenimą.“
Už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga Komisijos narė Vĕra Jourová sakė: „Pareigose, kurios susijusios su sprendimų priėmimu politikoje ir versle, vis dar per mažai moterų. Iki šiol visoje ES jos uždirba vidutiniškai 16 % mažiau nei vyrai. Be to, smurtas prieš moteris tebėra plačiai paplitęs. Šių laikų visuomenėje tai neteisinga ir nepriimtina. Būtina panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, nes ekonominis moterų savarankiškumas yra geriausia jų apsauga nuo smurto.“
Vĕra Jourová
„Eurobarometro“ apklausos rezultatai rodo, kad siekiai skiriasi nuo tikrovės
Naujausios „Eurobarometro“ apklausos dėl lyčių lygybės rezultatai rodo, kad visose ES valstybėse narėse dar yra ką tobulinti. Prie įdomesnių rezultatų galima priskirti šiuos:
*Lyčių lygybė svarbi daugeliui europiečių. 9 iš 10 europiečių mano, kad lyčių lygybės skatinimas yra svarbus visuomenei, ekonomikai ir asmeniškai jiems.
*Politikoje reikia daugiau moterų. Pusė europiečių mano, kad pareigose, kuriose priimami politiniai sprendimai, reikia daugiau moterų, o 7 iš 10 europiečių palankiai vertina teisines priemones, kuriomis užtikrinama vyrų ir moterų lygybė politikoje.
*Tikrovėje dar nėra lygiai dalijamasi namų ruošos darbais ir vaikų priežiūra. Daugiau negu 8 iš 10 europiečių mano, kad vyrai turėtų lygiai su moterimis dalytis namų ruošos darbais arba imti vaiko priežiūros atostogas. Tačiau dauguma jų (73 proc.) mano, kad moterys vis dar skiria daugiau laiko namų ruošos darbams ir priežiūrai, negu vyrai.
*Vienodas darbo užmokestis yra svarbus. 90 proc. europiečių sako, kad nepriimtina, kai moterims mokama mažiau negu vyrams, ir 64 proc. jų palankiai vertina darbo užmokesčio skaidrumą kaip priemonę pokyčiams skatinti.
Veiksmų planas. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo naikinimas
Moterims Europoje iki šiol mokama vidutiniškai 16,3 proc. mažiau negu vyrams. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas pastaruoju metu nesumažėjo, daugiausiai dėl to, kad moterys rečiau priimamos į darbą, jos dirba sektoriuose, kuriuose darbo užmokestis mažesnis, jos rečiau paaukštinamos pareigose, dažniau pertraukia karjerą ir dažniau dirba neatlyginamą darbą.
Siekdama spręsti šią problemą, Europos Komisija šiandien pristato 2018–2019 m. veiksmų planą, kuriuo siekiama panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Visiems suinteresuotiesiems subjektams įgyvendinant veiksmų planą, bus, be kita ko:
- skatinama griežčiau laikytis vienodo darbo užmokesčio principo įvertinant galimybę iš dalies pakeisti Lyčių lygybės direktyvą;
- spręsti priežiūros neproporcingos naštos problemą raginant Europos Parlamentą ir valstybes nares nedelsiant priimti 2017 m. balandžio mėn. pasiūlymą dėl darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros;
- sudaužyti vadinamąsias „stiklines lubas“ finansuojant projektus, kuriais gerinama lyčių pusiausvyra bendrovėse visais valdymo lygmenimis; - skatinti vyriausybes ir socialinius partnerius priimti konkrečias priemones, siekiant pagerinti lyčių pusiausvyrą sprendimų priėmimo srityje.
Atgal
