Europos Sąjunga
11.04. Lietuviai remia Europos Sąjungą ir tikisi, kad ji užtikrins gerovę
Europos Parlamento (EP) užsakymu rugsėjį ir spalį atliktas „Eurobarometro“ tyrimas atskleidė, jog lietuviai remia savo šalies narystę ES ir iš jos pirmiausia tikisi gerovės, bet ne mažumų ar privatumo apsaugos. Lietuviams taip pat mažai rūpi aplinkosauga, klimato kaita, kova su terorizmu bei euro stabilumas. Jie mažai tiki savo ar šalies įtaka ES, tačiau vis dėlto linkę domėtis artėjančiais EP rinkimais ir pageidauja galingesnio Europos Parlamento.
Lietuviai remia savo šalies narystę ES ir pageidauja galingesnio Europos Parlamento
88 proc. lietuvių sutinka, kad Lietuvai narystė ES suteikė naudos, o 68 proc. šią narystę vertina teigiamai. Europos Parlamentą palankiai vertina 31 proc. lietuvių – tai 5 proc. daugiau nei pernai.
Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų (56 proc.) šią instituciją vertina neutraliai. Net 62 proc. lietuvių norėtų galingesnio Europos Parlamento, palyginti su 42 proc. ES vidurkiu. Šis rodiklis sutampa su Liuksemburgu ir atsilieka tik nuo Belgijos (64 proc.).
Lietuvoje didėja susidomėjimas EP rinkimais
61 proc. lietuvių domisi ES reikalais, o 54 proc. – EP rinkimais (tai 10 proc. punktų daugiau negu pernai). 42 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad labai svarbu juose balsuoti. Didžiausi rodikliai šiuo atžvilgiu Švedijoje (67 proc.), Danijoje (63 proc.) ir Nyderlanduose (61 proc.), o mažiausi – Čekijoje (14 proc.), Vengrijoje (20 proc.) ir Slovakijoje (21 proc.). Tai, jog svarbu balsuoti Seimo rinkimuose, mano 60 proc. lietuvių (pagal šį rodiklį tvirtai pirmauja Švedija – 94 proc.).
Lietuviai balsuoja iš pareigos, o nebalsuoja, nes nesidomi politika ir netiki savo įtaka. Nebalsuojama ne dėl euroskepticizmo
Paklausti apie priežastis, dėl kurių žmonės balsuos EP rinkimuose, net 64 proc. lietuvių paminėjo, jog balsuoti yra piliečio pareiga, o 47 proc. – kad balsuoja tie, kurie tai daro nuolat. Tai didžiausi rodikliai visoje ES. Savo ruožtu paklausti, dėl ko žmonės nebalsuoja EP rinkimuose, 75 proc. lietuvių paminėjo netikėjimą, jog balsavimas kažką gali pakeisti, o 61 proc. – kad šie žmonės apskritai nesidomi politika ir rinkimais. Tai vieni didžiausių rodiklių ES. Vos 9 proc. lietuvių mano, jog nebalsavimą nulemia euroskepticizmas – tai vienas mažiausių rodiklių iš visų ES šalių.
Lietuviai netiki savo įtaka politikoje ir savo šalies ateitimi, bet daug labiau tiki ES ateitimi
Kita vertus, vos ketvirtadalis Lietuvos gyventojų tiki savo įtaka ES ir vos 23 proc. – savo įtaka šalyje. Per metus šie rodikliai sumažėjo atitinkamai 5 ir 8 proc. punktais, nors ES mastu tikinčių savo įtaka Sąjungoje per metus padidėjo 10 proc. punktų. Vos 27 proc. apklaustųjų mano, jog padėtis Lietuvoje gerėja, nors manančių, kad padėtis ES gerėja, Lietuvoje yra net 46 proc.
Lietuviai informuoti apie EP ir ES, pirmiausia – iš televizijos. Jie pasitiki žurnalistais daug labiau negu politikais, bet vis rečiau skaito laikraščius
Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų pastaruoju metu žiniasklaidoje girdėjo ar skaitė apie Europos Parlamentą – tai vienas didžiausių rodiklių ES, atsiliekantis tik nuo Suomijos, Estijos ir Liuksemburgo. 57 proc. lietuvių europines naujienas sužino iš televizijos, 26 proc. – iš interneto, 4 proc. – iš radijo ir vos 3 proc. – iš spaudos. Apskritai spaudos skaitomumas per metus Lietuvoje nukrito 13 proc. punktų (iki 58 proc.) – kartu su Portugalija tai didžiausias kritimas visoje ES. Apskritai politiniuose dalykuose 43 proc. lietuvių pasitiki žurnalistais, o tik 10 proc. – politikais.
Lietuviams rūpi darbo galimybės užsienyje, ekonomikos augimas ir skurdo įveikimas, bet ne pasaulinių problemų sprendimas (klimato kaitos, terorizmo).
Paklausti apie sritis, kuriose narystė ES naudinga, taip manantys lietuviai dažniausiai minėjo naujai atsiradusias darbo galimybes (62 proc.) bei ekonomikos augimo skatinimą (42 proc.). Kita vertus, lietuviams kone mažiausiai iš visų Sąjungos šalių rūpi klimato kaitos stabdymas (ją paminėjo vos 3 proc. respondentų), šalies įtaka priimant ES sprendimus (5 proc.) ir kova su terorizmu (7 proc.).
Paklausti, nuo kokių grėsmių ES turėtų saugoti savo piliečius, daugiausia lietuvių pasirinko skurdą ir socialinę atskirtį (64 proc. – tai antrasis rodiklis po Graikijos), o mažiausiai – socialinį dempingą, religinį radikalizmą, politinį ekstremizmą bei klimato kaitą. ES vaidmuo saugant aplinką rūpi vos dešimtadaliui lietuvių – tai mažiausias rodiklis visoje ES. Dar mažesnei daliai lietuvių rūpi saugumas ir privatumas internete – vos 8 proc., taip pat euro stabilumo užtikrinimas (vos 5 proc. – iš euro zonos šalių mažesnis rodiklis yra tik kipriečių).
Nemažai lietuvių tikisi ES apsaugos nuo ginkluoto konflikto
Net 35 proc. lietuvių tikisi ES apsaugos nuo ginkluoto konflikto – kartu su Čekija tai didžiausias rodiklis Europoje (Latvijoje tai paminėjo 33 proc. o Estijoje – vos 22 proc. gyventojų).
Iš žmogaus teisių lietuviams svarbiausios socialinės teisės, o ne individualios (mažumų apsauga, privatumas internete, lyčių lygybė...).
Paklausti apie vertybes, kurias Europos Parlamentas turėtų ginti pirmiausia, dauguma lietuvių pasirinko žmogaus teises (61 proc.). Tačiau tam tikri jų aspektai lietuviams rūpi mažiausiai Europoje: mirties bausmės panaikinimas pasaulyje svarbus vos 4 proc. Lietuvos gyventojų, mažumų apsauga – 6 proc., o lyčių lygybė – 14 proc. Taigi lietuviams svarbesnės atrodo socialinės teisės, visų pirma – gerovės aspektas bei judėjimo laisvė.
Atgal
