Europos Sąjunga
10.28. Europos Parlamento sesijos naujienos. Europarlamentarai ragina stiprinti informatorių apsaugą
Priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai ragina priimti ES taisykles, kurios leistų geriau apsaugoti žmones, atskleidžiančius rimtus viešojo intereso pažeidimus.Savo ruožtu ES valstybėms siūloma nustatyti aiškų informacijos atskleidimo mechanizmą, taip pat priimti informatorių apsaugos taisykles.
Šiuo metu ES šalyse informatorių apsauga yra nevienoda ir dažnai nepakankama. Todėl europarlamentarai ragina Europos Komisiją dar šiemet pasiūlyti ES taisykles, kurios leistų geriau apsaugoti ir remti informatorius, atskleidžiančius rimtus viešojo intereso pažeidimus, tokius kaip korupcija, netinkamas teisingumo vykdymas, mokesčių vengimas, maisto saugos ar aplinkosaugos trūkumas, taip pat socialinių, žmogaus ar darbuotojų teisių pažeidimai.
EP nariai siūlo, kad kiekviena ES valstybė:
*sukurtų pranešimo mechanizmą, kuris skatintų atskleisti pažeidimus ir pranešti apie juos, net ir anonimiškai, nevyriausybinėms organizacijoms bei žiniasklaidai;
*deramai apsaugotų informatorius nuo keršto ir numatytų sankcijas už bandymą užkirsti kelią pranešimui apie pažeidimus;
*reiktų informatoriams teisinę, finansinę ir psichologinę paramą, taip pat numatytų deramą žalos kompensavimą informatoriams, nukentėjusiems nuo civilinių ieškinių;
*paskirtų nepriklausomą instituciją, atsakingą už tokios informacijos priėmimą, jos patikimumo tikrinimą ir pagalbą informatoriams.
Taip pat turėtų būti paskirta ES institucija, kuri koordinuotų valstybių veiksmus šioje srityje, įsitikinę europarlamentarai.
Rezoliucijai pritarė 399 EP nariai, nepritarė 101, o susilaikė 166.
EP pranešėja Virginie Rozière (Socialistai ir demokratai, Prancūzija) pakomentavo: „Luxleaks, Panamos dokumentai, Monsanto dokumentai... Rimtus viešojo intereso pažeidimus atskleidusių informatorių dėka mūsų demokratija tobulėja.
Virginie Rozière
Nepaisant to, šie žmonės dažnai rimtai nukenčia. Šia rezoliucija raginame apginti informatorius ir jų teisę pranešti apie tai, kas svarbu demokratinei visuomenei.“
EP sprendimas leis greičiau uždrausti naujus narkotikus
Europos Parlamentas (EP) patvirtino teisės aktus, kurie leis ES mastu greičiau uždrausti naujai plintančias psichikos sveikatai kenkiančias medžiagas, kurių poveikis panašus į jau uždraustų narkotikų.
Jei nauja medžiaga bus įtraukta į draudžiamų narkotikų sąrašą, ES šalys turės už jos laikymą ir platinimą taikyti baudžiamąją atsakomybę. Maksimalios bausmės turės būti nuo 5 iki 10 metų laisvės atėmimo, kaip ir kitų neteisėtų narkotikų atveju. Savo ruožtu Europolas turės sekti nusikalstamas grupuotes, susijusias su jų gamyba ir platinimu.
Naujųjų psichiką veikiančių medžiagų poveikio nustatymo ir ES kontrolės priemonių priėmimo laikotarpis bus gerokai trumpesnis, o valstybių institucijos ES sprendimą taip pat turės įgyvendinti greičiau – per pusmetį vietoj metų. Taip pat bus patobulintas keitimasis informacija per Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrą.
EP pranešėja Teresa Jiménez-Becerril (Europos liaudies partija, Ispanija) sakė: „Naujosios psichiką veikiančios medžiagos, kurių dauguma pagaminama Kinijoje ir Indijoje, tampa vis populiaresnės. Jos siūlomos internetu ir parduotuvėse, o valdžios institucijoms sunku spręsti problemą. Mūsų tikslas – sumažinti jų prieinamumą rinkoje ir užtikrinti, kad už jų gamybą ir platinimą būtų baudžiama.“
Kitas EP pranešėjas Michał Boni (Europos liaudies partija, Lenkija) pažymėjo: „Šiemet ir pernai, pavartoję naujųjų psichiką veikiančių medžiagų, mirė 254 žmonės. Mūsų politinė ir moralinė pareiga – apsaugoti mūsų piliečių, visų pirma jaunosios kartos, sveikatą, užtikrinti greitą atsaką naujai plintančioms medžiagoms ir geriau koordinuoti valstybių veiksmus.“
Teresa Jiménez-Becerril
Šie EP patvirtinti teisės aktai jau suderinti su ES Taryba. Valstybės turės per metus juos įtraukti į savo teisę.
Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuras (UNODC) apibrėžia naująsias psichiką veikiančias medžiagas kaip „medžiagas, kuriomis pačiomis arba jų preparatais piktnaudžiaujama ir kurios gali kelti grėsmę visuomenės sveikatai, tačiau kurios nėra kontroliuojamos 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos arba 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos“. Tai apima ne tik naujai išrastas medžiagas, bet ir tas, kurios neseniai tapo prieinamos rinkoje. Per pastarąjį dešimtmetį jos greitai išplito globalizacijos ir naujų komunikacijos technologijų dėka, pavyzdžiui, dažnai jomis prekiaujama specializuotose parduotuvėse ir internetu. Tarp tokių yra, pavyzdžiui, metilendioksipirovaleronas (MDPV).
Europos Parlamentas siekia uždrausti glifosatą
Priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) ragina iki 2022 m. pabaigos uždrausti naudoti herbicidus, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas.
Europarlamentarai nepritaria Europos Komisijos iniciatyvai pratęsti glifosato patvirtinimo galiojimą dar dešimčiai metų, nes neišsklaidyti nuogąstavimai dėl šios medžiagos žalingo poveikio sveikatai. Kartu jie ragina pateikti planą, skirtą laipsniškai atsisakyti šios medžiagos turinčių herbicidų iki 2022 m. pabaigos: jau dabar nebeleisti jų naudoti neprofesionalams, uždrausti juos parkuose, soduose ir žaidimų aikštelėse, taip pat žemės ūkyje, kai galima juos pakeisti biologinėmis piktžolių naikinimo priemonėmis.
Glifosato rizikos įvertinimo procesas ES sulaukė nemažai kritikos, nes Europos maisto saugos agentūros išvados skyrėsi nuo Jungtinių Tautų Vėžio tyrimų agentūros išvadų. Neseniai kilęs „Monsanto dokumentų“ skandalas iškėlė abejonių dėl JAV bendrovės „Monsanto“ produktų, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, saugos tyrimų patikimumo.
Michał Boni
EP nariai įsitikinę, kad pesticidų, kuriems naudoti siekiama gauti ES leidimą, mokslinis vertinimas turi būti grindžiamas tik „viešai paskelbtų, tos pačios srities specialistų patikrintų ir kompetentingų valdžios institucijų užsakytų nepriklausomų tyrimų rezultatais“.
Rezoliucijai pritarė 355 EP nariai, nepritarė 204, o susilaikė 111. Europarlamentarai tikisi, kad ji padės ES valstybėms spalio 25 d. priimti galutinį sprendimą dėl glifosato naudojimo.
Europos piliečių iniciatyva uždrausti glifosato naudojimą surinko daugiau nei milijoną parašų, todėl Europos Parlamente lapkričio mėn. vyks šios iniciatyvos svarstymas.
Europos Parlamentas remia organinių trąšų plėtrą
Europos Parlamentas (EP) pritarė siūlymui palengvinti organinių ir iš atliekų pagamintų trąšų prekybą ES.
Šiuo metu galiojančios ES taisyklės reguliuoja įprastų neorganinių trąšų, kurios iškasamos ar gaminamos cheminiu būdu, rinką. Jos netaikomos organinėms ir iš atliekų gaminamoms trąšoms, kurios prisideda prie žiedinės ekonomikos plėtros.
Naujosios taisyklės suvienodintų organinių trąšų tiekimo ES vidaus rinkai ir jų ženklinimo reikalavimus, suteiktų ūkininkams daugiau pasirinkimo, taip pat prisidėtų prie atliekų ir žalos aplinkai mažinimo.
Mihai Țurcanu
Savo ruožtu europarlamentarai siūlo gamintojams suteikti daugiau laiko prisitaikyti prie griežtesnio kadmio kiekio apribojimo fosforo trąšose. Nuo esamos 60 mg/kg ribos pasiekti 40 mg/kg ribą siūloma per šešerius metus, o 20 mg/kg ribą – per šešiolika metų (Europos Komisija minėtas ribas siūlo pasiekti atitinkamai per trejus ir dvylika metų).
EP taip pat siūlo įpareigoti Europos Komisiją per trejus su puse metų pateikti naujųjų taisyklių poveikio vertinimą – dėl gamybinio fosfato prieinamumo, kadmio šalinimo technologijų plėtros, naujų reikalavimų poveikio prekybai žaliavomis ir kitų aspektų.
Šiuo metu perdirbama vos 5 proc. biologinių atliekų. Manoma, kad jei biologinių atliekų būtų perdirbama daugiau, jomis būtų galima pakeisti iki 30 proc. neorganinių trąšų. ES per metus importuoja apie 6 mln. tonų fosfatų iš Maroko, Tuniso ir Rusijos.
„Šis pasiūlymas yra žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinio dalis. Juo siekiama paskatinti organinių trąšų pasiūlą, suvienodinti ženklinimą bei sumažinti administracinę naštą gamintojams ir žemdirbiams. Norime saugių produktų, todėl siūlome apriboti sunkiųjų metalų koncentraciją trąšose“, – pažymėjo EP pranešėjas Mihai Țurcanu (Europos liaudies partija, Rumunija).
ES taisyklių pakeitimams pritarė 298 EP nariai, nepritarė 234, o susilaikė 135. Priėmę pakeitimus, europarlamentarai atidėjo balsavimą dėl galutinio teksto siekdami jį suderinti su ES Taryba.
Atgal
