VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

05 15. Kokioje Europoje gyvename

Europos Sąjungoje po truputį gyventojų skaičius didėja. 2015 m. pradžioje ES šalyse gyveno 508 mln. gyventojų (2014 m. 507 mln.). 15,6 proc. ES šalių gyventojų sudaro vaikai iki 15 metų amžiaus, 17,5 – jaunimas nuo 15 iki 29 metų amžiaus, 18,5 proc. – vyresni nei 65 metų žmonės.

Didžiausią – 16 proc. – dalį ES gyventojų sudarė Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės gyventojai – po 13, italai – 12 proc. 2016 m. balandžio mėn. pradžioje Lietuvoje gyveno 2,9 mln. gyventojų, kurie sudarė 0,6 proc. ES gyventojų.

2014 m. ilgiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo Ispanijoje 83,3 metų, Italijoje – 83,2 metų, Prancūzijoje ir Kipre – po 82,8 metų, Liuksemburge – 82,3 proc. Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 74,6 metai.

2015 m. 20–64 amžiaus gyventojų užimtumo lygis ES sudarė 70 proc. Didžiausias šios amžiaus grupės užimtumo lygis buvo Švedijoje (80,5 proc.), Vokietijoje (78 proc.), Jungtinėje Karalystėje (76,9 proc.), mažiausias – Graikijoje (54,9 proc.), Italijoje ir Kroatijoje (po 60,5 proc.) bei Ispanijoje (62 proc.). Lietuvoje užimtumo lygis siekė 73,3 proc.

Nedarbo lygis 2015 m. ES sudarė 9,4 proc. Didžiausias nedarbo lygis buvo Graikijoje (24,9 proc.), Ispanijoje (22,1 proc.) ir Kroatijoje (16,3 proc.). Lietuvoje jis sudarė 9,1 proc., Latvijoje – 9,9 proc., Estijoje – 6,2 proc. Mažiausias nedarbo lygis buvo Vokietijoje (4,6 proc.) ir Čekijoje (5,1 proc.).

2014 m. duomenimis, ilgiausią vidutinį darbo stažą turi švedai – 41,1 metų, olandai – 39,6 metų, danai – 39 metus, trumpiausią – italai – 30,6 metų, vengrai – 31,8 metų, lietuviai – 34,8 metų.

2015 m. ES bendrasis vidaus produktas sudarė 14,6 mlrd. EUR. Per 2015 m. Lietuvos BVP augo 1,6 proc., bendras ES šalių BVP augimas siekė 1,9 proc. Sparčiausiai BVP augo Airijoje (7,8 proc.), Maltoje (6,3 proc.), Liuksemburge (4,8 proc.), Lenkijoje ir Slovakijoje (3,6 proc.). Vienam gyventojui tenkantis BVP Lietuvoje vis dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio. 2014 m. Lietuvos BVP (išreikštas perkamosios galios standartais), tenkantis vienam gyventojui, sudarė 75 proc. ES vidurkio. Estijoje vienam gyventojui teko 76 proc. ES vidurkio, Latvijoje – 64 proc. Šis rodiklis yra aukščiausias Liuksemburge – 266 proc. ES vidurkio.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą 2015 m. ES apskaičiuota nulinė vidutinė metinė infliacija. Lietuvoje buvo užfiksuota 0,7 proc. vidutinė metinė defliacija. Latvijoje vidutinė metinė infliacija sudarė 0,2 proc., Estijoje – 0,1 proc.

Per dešimt metų Lietuvos faktinio individualaus vartojimo kainų lygis artėjo prie ES šalių vidurkio – nuo 48,9 proc. 2005 m. iki 57,6 proc. 2014 m. Kaimyninėse šalyse Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje jis taip pat buvo gerokai žemesnis už ES vidurkį ir 2014 m. sudarė atitinkamai 52,6, 65,7 ir 70,9 proc. Žemiausias kainų lygis iš 28 ES valstybių narių buvo Bulgarijoje, kur sudarė 42,9 proc. ES 28 vidurkio, aukščiausias – Danijoje – 139,6 proc.

 

Atgal