VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

05 15. ES davė Lietuvai meškerę ir vis dar tebemoko žvejoti

Europos Audito rūmų narės Rasos Budbergytės komentaras

Europos negalima sukurti vienu mostu arba pagal vienintelį planą. Ji bus sukurta pasiekus konkrečiųlaimėjimų, kurie pirmiausia sudarys sąlygas atsirasti tikram solidarumui“, – taip lygiai prieš 66-erius metus kalbėjo Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas, kviesdamas Europos šalis vienytis ir telktis. Vieningos Europos idėja išaugo į Europos Sąjungą (ES) – mūsų namus! Deja, sunkiai tebegyjančios ekonominės krizės žaizdos, tragiški įvykiai Paryžiuje ir Briuselyje verčia susimąstyti, kokie trapūs Europos namai ir kokia svarbi vienybė bei susitelkimas, kuris šiandien tapo vienu didžiausių iššūkių Europai.

Nuo pat narystės ES pradžios esame užsidegę noru gyventi kaip Europos senbuvių šalys ir neretai išsprūsta kartėlis dėl sunkiai siekiamos finansinės europinės svajonės išsipildymo. Kaip Europos Audito rūmų narei vis dar dažnai tenka išgirsti klausimą apie tai, ką mums duoda (davė) ES. Išsyk prisimenu kinų patarlę: „duok žmogui žuvį ir jis bus sotus vieną dieną, išmokyk jį žvejoti ir jis liks sotus visą gyvenimą“. Tad drąsiai galiu visiems pasakyti, kad ES mums jau davė meškerę ir vis dar moko ja žvejoti.

Per pastaruosius 12 metų ES finansinė parama ženkliai prisidėjo prie Lietuvos konkurencingumo didinimoir ūkio augimo, kaimo plėtros, didesnio energetinio saugumo užtikrinimo, investicijų į viešąją infrastruktūrą ir kitas sritis. 

ES lėšos Lietuvoje sudaro beveik 15 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų – tai didžiausia dalis tarp visų ES valstybių narių. Lietuva vien 2014 m. iš ES biudžeto gavo virš 1,88 mlrd. eurų, o į jį įmokėjo 0,32 mlrd. eurų, t.y. gavome iš ES beveik šešis kartus daugiau nei jai sumokėjome.

Galime pasidžiaugti, kad kiekybiniai ES paramos panaudojimo rodikliai Lietuvoje yra vieni geriausių. Pagal 2007–2013 metų laikotarpio struktūrinių fondų įsisavinimo apimtis Lietuva 2015 m. buvo tarp pirmaujančių ES valstybių narių. Žinoma, norėtųsi, kad Lietuva pirmautų ir pagal kokybinius lėšų panaudojimo rodiklius, t.y. lėšos būtų panaudojamos pagal nustatytus teisinius reikalavimus, ypač viešųjų pirkimų, ir veiksmingai prisidėtų prie tolesnio aukštos pridėtinės vertės ekonomikos augimo, struktūrinio nedarbo mažinimo, tuo pačiu mažinant socialinę ir regioninę atskirtį. Lietuva pagal lėšų panaudojimo teisėtumo ir rezultatyvumo rizikos apimtį nėra prastesnė už daugelį ir seniau Europos keliu žengiančių šalių, todėl tikiu, kad ES lėšomis kartu su nacionaliniu įnašu bei naudojantis naujais finansinės inžinerijos metodais, pritraukiant ir kitus lėšų šaltinius, esame pajėgūs pasiekti apčiuopiamų ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020” rezultatų.

Noriu priminti, kad visą šį mėnesį ES šalyse vyksta informacinė kampanija „Europa mano regione“. Tai galimybė savo akimis pamatyti ir susipažinti su jau įgyvendintais ir esamais ES investicijų projektais. Gyventojams Lietuvoje duris atvers turistinės, socialinės ir aplinkosaugos bei mokslinės paskirties objektai, finansuoti ES lėšomis. Nepraleiskime progos apsidairyti ir įsitikinti, kad ES rūpi kiekvienas jos pilietis, kaip ir kiekvienam mūsų turi rūpėti Europa.

 

Atgal