Europos Sąjunga
04 11. Europos Komisijos žinia Lietuvai: nebus šilumos skaitiklių – grės bauda (Pabaiga)
Soc. m. dr., doc. M. Rastenytė
Kodėl butų bendrasavininkiai nepatenkinti namų renovacijos darbais
Pagal dabar egzistuojančią įstatyminę tvarką, renovuoti daugiabučius patikima ne visoms statybinėms įmonėms, reikalingi specialūs sertifikatai, specialiai paruošti statybininkai ir po renovacijos šie namai turės tarnauti bent 20 metų. Ar tie, kurie ruošė šią normatyvinę bazę žino, kad tuos namus statė statybos įmonės, užtikrinančios namų garantinį laiką 120 m. ir planinį kapitalinį remontą po 50 m. Ar žino, kad šie namai yra asmeninėje nuosavybėje. Jeigu būtų leista susikūrusiai namo bendrijai arba namo administratoriui, tai suorganizuotų ir lėšas paskirstytų daug efektyviau ir taupiau savo namo bendrasavininkų atžvilgiu. Daugiabučių gyventojai, norėdami taupyti savo lėšas, samdytų individualią veiklą registravusius, su verslo liudijimais dirbančius ar firmas įkūrusius fizinius ar juridinius asmenis, turinčius gera reputaciją ir patirtį, atlikti vienus ar kitus statybos, santechnikos bei kitus darbus. Bet visi projektų organizatoriai ir vykdytojai prieštarauja, išgirdę tokius taupymo planus, tartum kokybės ir garantijų nebus, be to, ir kompensacijų negaus. Vyriausybės nutarimu suformuoti reikalavimus namo iniciatyvinei grupei, kuriai bus pavesta administruoti renovacinius darbus, kuriuos vykdys darbų specialistai. Pagal dabartinę tvarką, kai rangovai samdo ne visada aukštos reputacijos darbuotojus ar tai suteikia kokių nors garantijų. Renovacijos darbus vykdo samdomi statybininkai net kartais kviečiami iš kitų valstybių. Tai bent ekonomika, kai mūsų skurstančių žmonių lėšos išvežamos darbo užmokesčio pavidalu į kitas valstybes pastarųjų mokiajai galiai didinti. Dėl tokių garantijų užtikrinimo byloja gausiai besireiškianti namų renovacijos frontuose nekokybiškų ir nesavalaikių darbų praktika.
Ar kas nors atsakys už kokybę garantinio laiko metu? Koks tas garantinis laikas? Jis turėtų būti visam kredito grąžinimo laikotarpiui.
Bene svarbiausias ir atsakingiausias darbas namo renovavimo procese atitenka statybos techniniam prižiūrėtojui, nes nuo to priklauso kokybės užtikrinimas. Kaip žinome ne retai išlenda statybos techninio prižiūrėtojo aplaidumas, o kartais ir kvalifikacijos stoka. Statybos techninio prižiūrėtojo pareigos reglamentuotos, siekiant gerinti šių darbų kokybę, papildomai įvardinti veiksmai, kuriuos būtina atlikti vykdant atnaujinamų (modernizuojamų) pastatų statybos techninę priežiūrą. Techninis prižiūrėtojas privalo kontroliuoti darbo eigoje, kad atitinkamai būtų naudojami tinkami produktai ir įrenginiai, tikrinti ir priimti atliktus statybos darbus ir pakeistas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas, kaip ir projektuotojas ar rangovas, Civilinio kodekso nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus. Specialiai namų renovacijai paruoštų specialistų nereikia, kadangi tai bendri statybų pramonės darbai.
Kodėl vyksta namo bendrasavininkių susipriešinimas
Dabartiniu metu butų savininkams kompensuojama 35 proc. projekto sąnaudų, o socialiai remtiniems asmenims – visi 100 proc. Investicijų planas, statybos techninė priežiūra, projekto parengimas gyventojams nekainuoja nieko, nes už viską sumoka valstybė (mokesčių mokėtojai). O ką gaus tie, kurie perims butą arba kitą patalpą po socialiai remtino asmens mirties arba pardavimo. Kas laukia tų, kurie nusipirks šį butą ir bus ne socialiai remtini. Stengiamasi neviešinti tai, kad butas atitekęs ne socialiam asmeniu po pastarojo mirties šio turto savininkas turės įvykdyti atidėtą įmoką. Ar bus parduotas šis butas, jeigu jo dabartinė kaina rajono centre yra 300 eurų 1 kv. m, po renovacijos, pridėjus visas įmokas, bus dar priskaičiuojama renovacinė įmoka iki 50 eurų 1 kv.m, o šildymas priklausys nuo energetinių išteklių kainų kiekvienu einamuoju laikotarpiu. Šie namai, vertinant iš ilgos perspektyvos, neturi ateities. Tad ką šiai dienai tikslingiausia daryti, kokią išeitį surasti? Ar verta daryti tokias brangias investicijas į namo sienų apkalimą plokštėmis, netvarkant šilumos naudojimo reguliavimo bei kitų energetinių išteklių panaudojimo atpiginimo.
Gyventojai nepritaria tam, kad siūlant namų renovavimą nebuvo siūloma įdiegti naujovių. Juk dabar daugiabučiuose sparčiai diegiami atsinaujinantys energijos šaltiniai, jie kur kas greičiau atsiperka, nes jų gaminama energija žymiai pigesnė už monopolininkų tiekiamą energiją ir perspektyvesnė. Praktika rodo, kad turimus statinius panaudoti efektyviau nesistengiama ir į butų savininkų pageidavimus neįsiklausoma.
Jie nusprendė, kad visuose kambariuose turi būti 18-20 laipsnių ir tuo remdamiesi bruka visiems 20 laipsnių ar net aukštesnę temperatūrą. O kambariuose, pro kurių langus šviečia saulė, būna ir 24, ir net 26 laipsniai, nes energijos tiekėjai nori parduoti kuo daugiau dujų. Termoreguliatorių įrengimas prie kiekvieno radiatoriaus gali vėl subalansuoti šildymo sistemas, t. y. pasiekti, kad kiekvienas kambarys gautų šilumos tiek, kiek nori pats to buto šeimininkas. Taip tvarkomasi kitose Europos valstybėse
Šitokiu būdu už bereikalingai sudegintas dujas, perkaitinant Lietuvos daugiabučius, jų gyventojai kasmet sumoka po trečdalį milijardo eurų daugiau. Iš šios sumos trečdalis milijardo eurų atitenka energetikams.
Mokėdami tik už sunaudojamą šilumą, gyventojai būtų suinteresuoti ją taupyti. Todėl jie savo jėgomis (o tai reiškia kelis kartus pigiau) atliktų kitus būtiniausius šilumą taupančius darbus (apsišiltintų atitvarines konstrukcijas iš vidaus, susitvarkytų langus, už radiatorių susidėtų vos 1,75 eurus tekainuojančius aliuminio lakštus, kurie neleistų šildyti lauko sienos, o atspindėtų šilumą į kambarį ir pan.). Atlikus šiuos darbus gerokai sumažėtų daugiabučių namų šilumos nuostoliai, todėl daugiabučių gyventojai sutaupytų dar apie 300 milijonų eurų.
Įrengus butuose šilumos skaitiklius, daugiabučių šildymui būtų sudeginama dvigubai mažiau dujų. Jų gyventojai mokesčių už šildymą iš viso sumokėtų kasmet apie milijardu eurų mažiau, o Lietuva už dujas tiekėjams sumokėtų kasmet po 1/3 milijardo eurų mažiau, nei moka dabar. Pagalvokime, kiek galėtume Lietuvoje sutaupyti lėšų jei šie 1/3 milijardų eurų kasmet neiškeliautų į energetikų kišenes?
Išvados
1.Gyventojų būstas tapo verslo įmonių ir bankų pasipelnijimo šaltiniu.
2.Butų savininkai, gyvenantis daugiabučiuose namuose, nėra pilnateisiai savo turto valdytojai.
3.Teisinė asmeninio turto valdymo bazė atsilieka nuo Konstitucijoje skelbiamos teisės į asmeninės nuosavybės apsaugą ir ES direktyvų įgyvendinimo užtikrinimą šalyje.
Atgal
