Europos Sąjunga
04 08. Europos Komisijos žinia Lietuvai: nebus šilumos skaitiklių – grės bauda (1 dalis)
Soc. m. dr., doc. M. Rastenytė
Kieno gerove šiandien rūpinamasi
Pereinamuoju laikotarpiu, kada gyventojai įgijo nuosavybę į savo butą ir kitą turtą, iškilo būtinumas perimti į savo rankas ir šių namų priežiūrą bei jų stovio palaikymą.
Žmonės buvo įpratę, kad jų gyvenimo sąlygomis rūpindavosi valstybė, o privačios iniciatyvos buvo draudžiamos, todėl dar iki dabar pasireiškia laukimas, o taip pat net valstybės institucijų kaltinimas, kad pastarosios ne viską daro, tačiau tai, ką jos turėtų daryti irgi kartais gyvenama senoje dvasioje, neatsižvelgiant, kad gyventojai tapo savo būsto savininkais, todėl be susitarimų su jais negali būti sprendžiami žmogaus gerbuvio klausimai.
Racionalaus sprendimo paieškos gana ilgos ir dar nėra surastos iki dabar, kadangi verslo įmonių vykdomi veiksmai daugeliu atvejų netenkina daugiabučių namų gyventojų, jų savininkų. Tai sąlygoja ne viena priežastis: viena iš jų ta, kad dabartiniu metu yra būtina įdiegti butų šildymo apskaitą ir įvesti atsiskaitymą pagal fiksuotus apskaitos įrenginių parodymus; kita priežastis, kadangi butų bendrasavininkai disponuoja ne vienodomis pajamomis, daugelis iš jų visiškai yra nepajėgūs finansiškai dalyvauti vienu metu didelės apimties projektuose, o kreditų imti iš bankų žmonės taip pat yra ne linkę pagal savo praeities tradicinę praktiką. Be to, vykdydami kreditinius įsipareigojimus, jie vis tiek mokės ne mažesnę sumą bendrai kreditinių pinigų ir už komunalines paslaugas, kiekvienais mokestiniais metais kredito grąžinimo laikotarpiu. Kadangi energetiniai ištekliai turi tendenciją brangti, todėl mokesčiai už būsto išlaikymą neturės tendencijos mažėti, įvykdžius renovaciją tokią, kokia dabar yra įteisinta. Ar tai pagerins namo stovį ir jo ilgaamžiškumą, tai klausimas.
Namų priežiūra ir renovacija turi vykti pastoviai ir nepertraukiamai, kadangi pastoviai senėja statiniai ir jų atnaujinimas turi būti periodiškas pagal jų statymo laiką. Dabar gi numatoma vienu metu nurengti jų rūbą, tad iškyla klausimas, kas skatina šios kompanijos atsiradimą ir eigą neatsižvelgiant į šalies bei gyventojų finansines ir ekonomines galimybes? Dažnai girdimas aiškinimas, kad tai skatins darbo vietų atsiradimą ir ūkio vystymąsi, tačiau pamirštama pagalvoti kieno sąskaita bus tai daroma.
Kas lemia daugiabučių renovacijos būdą ir formas
Susikūrus verslo įmonėms ir pradėjus ieškoti pelningos veiklos nutarta pasirinkti savo aukomis gyventojus, per valstybės įgaliojimus vykdyti daugiabučių namų renovaciją. Butų savininkai, kaip turto valdytojai, nušalinti nuo disponavimo nuosavu turtu. Per daugiabučių namų butų savininkų susirinkimų galią butų savininkai praranda savo teisę laisvai disponuoti nuosavu turtu ir tampa įkaitais suinteresuotų asmenų, siekiančių materialinės naudos pirmoje eilėje sau.
Vietinio verslo interesai ir apetitai rūpintis „gyventojų gerbūviu“ pakankamai dideli be jokios užuojautos daugiabutyje gyvenančiam žmogui. Nieks nepagalvoja, kam masiškai reikia stumti žmones į bankus kreditams imti. Kodėl dabar reikia mokėti vis tas pačias palūkanas, kurias buvo nustatę prie pačių aukščiausių bendrų palūkanų.
Užsienio bankų interesai irgi savanaudiški, nes siekiama ne palengvinti gyventojų finansinę naštą, dalyvaujant pridėtinės vertės kūrimo procese, o pasipelnyti pastarųjų gautų pajamų sąskaita. Negana, kad šiuose daugiabučiuose gyvenančių žmonių vaikus į kreditus paskandino visam darbiniam laikotarpiui iki išėjimo į pensiją. Tai irgi pasitarnavo pastarųjų išvykimui į užsienį kaupti lėšas kreditų grąžinimui.
Namų renovacija, tai ne tik vietinės valdžios sumanymai, o ES valstybių statybos pramonės pagamintos produkcijos rinkų išplėtimas, tų valstybių šalių dirbančiųjų užimtumo klausimų sprendimas ir rūpinimasis savo šalies gyventojais.
Šiuo laikotarpiu pirmoje eilėje tikslinga būtų įvesti šilumos apskaitą ir reguliavimą butuose, tačiau vieningai Energetikos ministerijos ir Šilumos tiekėjų asociacijos nuomonės sutapo, kad individualių šilumos apskaitos priemonių gyventojų butuose nebus ir nesiruošiama jų įrenginėti atsietai nuo namų renovacijos. Kas leido Energetikos ministerijai priimti vienašališka nutarimą, kad daugiabučiuose namuose nebus statomi šilumos apskaitos prietaisai.
Kitokią nuomonę turi Europos Komisija (EK), įspėjusi Lietuvą dėl netinkamo Europos Sąjungos (ES) energetinių paslaugų direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę. Skaitytojui paliekame teisę vertinti pačiam, kaip vykdo valdininkai jiems pavestas funkcijas, jeigu pagal ES reikalavimus, kiekviename bute iki 2016 metų turėtų būti įrengta individuali šilumos apskaita.
LR Ūkio Ministro Įsakyme Dėl šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių patvirtinimo 1999 m. gruodžio 21 d. Nr. 424, 17 punkte, Daugiabučių namų butuose suvartotos šilumos apskaita 17.1. papunktyje rašoma „ Statant naujus arba renovuojant esamų namų šildymo sistemas daugiabučiame name sumontuotų šildymo prietaisų (radiatorių) skleidžiamai šilumai įvertinti, esant namo įvadiniam skaitikliui, gali būti naudojami butų šilumos skaitikliai arba šilumos detektoriai (mokesčių dalikliai), sumontuoti prie visų namo radiatorių“. Ar tai neiškreipta EK direktyva ir nuostata jos įgyvendinimui. Ar nereikėjo jos pakeisti atsiradus EK direktyvai. Kodėl šis norminis aktas priimtas 1999 nėra koreguotas atitikmeniui ES direktyvų. Kodėl norminiame akte rašoma, kad gali būti, o nerašoma, kad privaloma tvarka nepriklausomai nuo kitų sąlygų. Kodėl kitų energetinių išteklių apskaitos prietaisus galima įrenginėti, šilumos prietaisams kažkodėl reikalingos kitos sąlygos, tai būtent renovacija.
Visuose informacijos kanaluose neviešinama EK direktyva dėl individualios šilumos apskaitos butuose prietaisų įvedimo, nepriklausomai nuo namų renovacijos iki 2016 m. Jeigu per du mėnesius nebūna imamasi visų būtinų priemonių įsipareigojimams įvykdyti, EK gali kreiptis į ES Teisingumo Teismą dėl baudos Lietuvai skyrimo.
Butų bendrasavininkių teisės disponuoti nuosavu turtu
Dalis statybinių firmų renovuoja namus vykdydamos statybinių medžiagų, prekių ir paslaugų pirkimus konkursiniu būdu be konkrečios prekių, darbų ir paslaugų verčių nustatymo metodikos, užaukštintom kainom ne mažiau, kaip ketvirtadaliu, kas pakelia renovacijos kaštus. Visiškai nušalinti nuo šių klausimų sprendimų butų savininkai, kai tuo tarpu jie turi būti pagrindiniais dalyviais ir vertintojais. Juk tai daromi jų asmeninės nuosavybės vertės didinimo veiksmai. Jie puikiai žino statybinių medžiagų kainas ir be jokių konkursų, tad gali patys ir nuspręsti, ką pirkti. Kas laukia būsto savininkų po renovacijos, o gi ta pati mokesčių našta, kadangi vyks išmokos kreditų ir bankinių palūkanų, o kai baigsis šis laikotarpis, tai infliacija uždės žymiai didesnius mokesčius, negu, kad dabar buvo mokama butuose be renovacijos. Dabartiniu metu reikėtų ne sienas apkalinėti menkavertėm plokštėm, o aprūpinti namą pigia energetika, panaudojant pagal galimybes saulės, vėjo, vandens galias ir atliekų deginimą, sukaupus tam tikrą kiekį lėšų šiems tikslams. Tačiau individualių šilumos skaitiklių daugiabučių namų butuose įrengimą iki šiol blokuoja tarnaujantys valdininkai ir energetikai. Juk dabar daugiabučių gyventojų butai, kai kurie net po renovacijos yra prievarta perkaitinami. Jei būtų galima įsirengti individualius buto šilumos skaitiklius, tai daugelis gyventojų mielai įsirengtų ir termoreguliatorius prie kiekvieno radiatoriaus. Tada jie galėtų taupyti pinigus, palaikydami ne aukštesnę kaip 16 laipsnių temperatūrą miegamajame, o kai nebūna namuose, tai ir visame bute. Taip yra Europoje, kur kiekvienas perka šilumos tiek, kiek jis pats nori ir temperatūrą kiekviename kambaryje palaiko tokią, kokios jis nori.
Langų, lauko durų ir balkonų sandarinimą ir tvarkymą gali atlikti ir patys butų savininkai su žymiai mažesnėmis sąnaudomis.
Labai neoperatyviai ir dažnais atvejais butų savininkams nenaudingai vykdo daugiabučių namų stambių konstrukcijų priežiūrą ūkių būstai prie seniūnijų. Kadangi šie darbai vykdomi per ūkių būstus, tai vertėtų pasidomėti, kaip nurašinėjamos kartais tiesiogine žodžio prasme namo bendrų konstrukcijų priežiūrai ir kaupiamosios lėšos, surenkamos priežiūros darbų vykdymui. Vidutiniškai į metus 60 butų name surenkama bendroje sumoje per du straipsnius apie 4800 eurų. Šių lėšų panaudojimą kontroliuoja patys ūkių darbuotojai tik ne butų savininkai. Nuo 2015 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 390 įvesta tvarka dėl šių lėšų panaudojimo namo bendrų konstrukcijų priežiūrai pagal bendrasavininkų susirinkimuose patvirtintus planus. Tai pirmą kartą turėtų susilaikyti ūkių administratoriai nuo individualių iš gyventojų rinkliavų, tačiau ir šis nutarimas kai kam nei motais, kadangi pirmu smuiku groja firmos, siekiančios savo pelnų, kurios yra sukurtos prie namų ūkių įmonių.
Kai slepiami tikrieji siekiai ir interesai, tai gyventojai viliojami grožiu, teigiant, kad namas gražiai atrodys, nors buto išlaikymo išlaidos nesumažės. Argi galima grožio prioritetais vadovaujantis imti tokiam laikotarpiui kreditus, kai žmonės neturi iš ko pragyventi ir vaikus auginti, o kalbame, kad mažėja gyventojų skaičius šalyje. Tai kur ne mažės. Grožį galima iš kaupiamųjų ir bendrų konstrukcijų priežiūros lėšų sąskaita atlikti naudojant termodažus ir negadinti sienų blokų ir kitų konstrukcijų ar jungčių nekokybiškomis plokštėmis bei atliekamais darbais.
Įmokos už renovaciją neturi būti didesnės vienam kvadratiniam metrui ploto, kaip 70-75 eurai, o dabar kiek priskaičiuojama. Renovuotojų grupes formuoti individualia tvarka, patvirtinus administratorių ir darbų sąmatą, o darbų priežiūrą pavesti namo bendrasavininkų išrinktiems atstovams su samdomu statybos darbų priežiūros specialistu. Geresnio konkurso už namo bendrasavininkų pasirinkimą statybininkų brigados, statybinių medžiagų įsigijimo būdų ir kainų nustatymo bei renovacijos darbų atlikimo kontrolės negali būti negu patys savo turto valdytojai. Kada baigsis šis turto valdytojų nušalinimas nuo disponavimo nuosavu turtu. Kada teisės skelbėjai supras ekonomikos dėsnius ir valdys ekonominius procesus raštingai ir profesionaliai, o ne tik ambicingai. Ar galima įteisinti įstatyme normatyvą 50+1 proc. balsų daugumą priimant nutarimą dėl namo renovacijos, aiškinant motyvą, kad patvirtinus ¾ balsų kvorumą ne būtų priimami nutarimai vykdyti namo renovaciją. Norminės sankcijos turi būti vienodos visų paskirčių nekilnojamojo turto sprendimams priimti. Tuo tikslu būtų racionalu atsisakyti anksčiau įvestos tvarkos, kuri tarnauja didele dalimi neefektyviam, o kartais net šių lėšų savinimuisi, o ne namo energetinio stovio gerinimui. Kompensuojama projekto dalis skirtą architektūriniam projekto aptarnavimui pririšinėti prie sąmatos dydžių netikslinga ir neteisėta, nes renovuojamų namų projektai yra archyvuose ir jų ruošti specialiai nereikia, nuo jų nukrypti taip pat negalima, o reikia tik jais pasinaudoti ruošiant renovacijos darbų projektą. Apmokėjimas už šias paslaugas turi būti žymiai mažesnis, negu dabar yra skaičiuojamas. Šiai daliai priklausant nuo bendros sąmatinės vertės, tai kas gali paneigti, kad projektuotojai nesistengia didinti sąmatų ir savo naudos vardan. Jeigu anksčiau buvo sąskaitos už šildymą didelės todėl, kad brangūs buvo energetiniai ištekliai, tad kodėl šios išlaidos ne mažėja atpigus energetiniams ištekliams, nepriklausomai nuo namų energetinio stovio. Kodėl būsto šildymo išlaidos buvo skaičiuojamos šiais metais pagal praėjusių metų šildymo vidurkį, kai žiema buvo šiltesnė. Kodėl šie parametrai neturi jokios įtakos į mokėjimų sąskaitas. Kiek dar bus prisidenginėjama renovacijos vardu. Kodėl nekalbama, kad pablogėjo daugelyje renovuotų namų mikroklimatas dėl drėgmės sankaupų ir blogos oro ventiliacijos.
Jeigu pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, kurias detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurį bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (bendrojo naudojimo objektai) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės, individuali šilumos fiksavimo ir apskaitos butuose ir patalpose įranga ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose.
Kyla klausimas, kodėl pirmoje eilėje renovuojamos bendrosios konstrukcijos, o ne bendroji inžinerinė įranga? Juk ji lemia šilumos išlaidas. Sprendžiant būsto energetinio stovio klausimus pirmumą reikėtų skirti namo šildymo sistemoms: radiatorių, vamzdynų priežiūrai ir šilumos apskaitos skaitiklių diegimui. Nors ir dabar tie, kurie savomis lėšomis anksčiau pasitvarkė radiatorius ir langus, šilumos stoka nesiskundžia, bet įmokos už šildymą labai aukštos dėl neadekvačios šilumos apskaitos ir jos reguliavimo bei energetikos kainų. Šilumos suvartojimo skaitikliai padėtų efektyviau naudoti šilumos energiją ir mažiau mokėti už šildymą. Sekančiuose etapuose reikėtų imtis, esant reikalui, stogų tvarkymo, kosmetinio remonto ar sienų priežiūros darbų, panaudojant lėšas, sukauptas kiekvienam namui priskirtoje apskaitoje kaupiamąsias ir bendrų konstrukcijų priežiūrai. Keistina šios paskirties lėšų panaudojimo tvarka. Dabar administruojančios ūkių įmonės tik informuoja, kam panaudojo šios paskirties sąskaitose esančias lėšas pagal straipsnius, o turi būti atvirkščiai- turi klausti sutikimo bendrasavininkų, atlikus užsakymą priduoti darbus name bendrasavininkų atstovui, išskyrus avarines situacijas, kad būtų galima užtikrinti tikslingą ir efektyvų lėšų panaudojimą.
Atgal
