Europos Sąjunga
03 21. Daugiau išorinės ES sienos saugos elektroninėmis sistemomis
Pasieniečiai planuoja, kad iki 2022 m. elektroninėmis sienos kontrolės priemonėmis saugos 48 proc. Europos Sąjungos (ES) išorės jūros ir sausumos sienos, už kurios apsaugą atsako Lietuva.
Tačiau ir tuomet dar bus siekiama, kad sienos stebėjimo sistemos būtų diegiamos likusiame ES išorės sienos ruože. Šiandieniais skaičiavimais, tam dar prireiktų apie 70 mln. eurų. Mat įrengti sienos stebėjimo sistemą 1 kilometro ilgio ruože kainuoja apie 120 tūkst. eurų.
2016-2020 m. naujoms sienos stebėjimo sistemoms įrengti ir jau esamoms modernizuoti planuojama skirti 11,7 mln. eurų ES ir 9,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų - iš viso 21,2 mln. eurų, teigiama Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pranešime spaudai.
VSAT planuoja, kad 2022 m. elektroninėmis sienos stebėjimo sistemomis bus stebimas 514,37 km ES išorės jūros ir sausumos sienos truožas, t. y. 48 proc. ES išorės sienos, už kurios apsaugą atsako Lietuvos pasieniečiai.
Vidaus saugumo fondo programos lėšomis 2016-2018 m. pasieniečiai planuoja atnaujinti anksčiau įdiegtas elektronines sienos stebėjimo sistemas ir įdiegti naujas 165,91 km ilgio dažniausiai pažeidžiamuose sienos su Baltarusija - 160,71 kilometro ir Rusija - 5,2 kilometro ruožuose.
Šiuo metu elektroninėmis priemonėmis Lietuvos pasieniečiai saugo 348,46 km ilgio ES išorės ruožą, tai yra 33 proc. išorės sienos. 75 proc. įrangai skirtų lėšų skyrė ES, likę pinigai - iš Lietuvos biudžeto.
Lietuvos valstybės sienos ilgis yra 1763,05 kilometro, iš kurių ES išorės siena su Rusija, Baltarusija ir jūra sudaro 1070,66 kilometro.
.jpg)
