Europos Sąjunga
11 17. Tautiečiai – tarp pozityviausiai reginčių ES ateitį, vis labiau jaučiasi Europos dalimi
Naujausi „Eurobarometro” apklausos duomenys atskleidžia, jog absoliuti dauguma lietuvių, net 92 proc., teigiamai vertina ES projektų poveikį regionų augimui. Tautiečiai taip pat pozityviai regi ES ateitį, palaiko eurą ir vis labiau jaučiasi Europos dalimi.
Vertindami bendrijos ateitį, pozityviai ją regi 74 proc. lietuvių, Lietuva yra optimistų penketuke. Tam egzistuoja ir finansinės prielaidos: skaičiuojama, kad vienam lietuviui 2014-2020 metų laikotarpiu tenkanti ES struktūrinių fondų lėšų suma sieks apie 2296 eurus, o kiekvienas investuotas euras atneš 1,97 euro nominalaus BVP grąžos.
Absoliuti dauguma, 91 proc., europiečių mano, kad svarbiausios ES investicijos turėtų būti į sveikatos, švietimo, socialinės gerovės politiką. 86 proc. išskiria ir aplinkosaugos bei pagalbos smulkiam ir vidutiniam verslui svarbą, o daugiau kaip 80 proc. europiečių rūpi ir atsinaujinanti, švari energetika.
Tyrime išryškėjusi tendencija – europiečiai ekonominės situacijos problemas stumtelėjo į antrą planą ir svarbiausiu ES iššūkiu šiuo metu laiko imigraciją. Daugiau kaip pusė apklaustųjų Estijoje, Vokietijoje, Maltoje tai laiko pagrindine problema, nors taip manančių lietuvių buvo tik trečdalis (31 proc.).
Šiemet Lietuvoje įvestas euras mūsų šalyje populiarumą išlaiko – bendrą valiutą daugiau kaip pusė šalies gyventojų. ES valiuta patenkinta 21 valstybė iš 28 Bendrijos narių, sąrašo priekyje – Estija, Slovakija ir Liuksemburgas. Prasčiausiai eurą vertina britai ir čekai.
Europiečiai ir toliau galvoja, kad didžiausias ES privalumas yra laisvas judėjimas tarp šalių – prekių, paslaugų, žmonių. Su tuo sutinka ir dauguma apklaustų lietuvių. Lietuviai vis labiau jaučiasi europiečiais – per metus taip besijaučiančių tautiečių padaugėjo 10 proc. ir šiandien šis skaičius siekia 78 procentus.
Finansų ministerijos užsakyto tyrimo skaičiavimu, 2004–2015 metų laikotarpiu su ES finansavimu sukurta 19, 2 mlrd. eurų papildomo nominalaus BVP.
Naujojo finansinio laikotarpio prioritetinės sritys Lietuvoje yra pažangus valdymas, informacinė visuomenė, smulkusis ir vidutinis verslas, mokslas ir inovacijos, efektyvi energetika, aplinkosauga ir klimato kaita, darnus transportas, kokybiškas užimtumas, socialinė politika ir skurdo mažinimas.
Eurobarometras tyrimo metu apklausė beveik 32 tūkst. ES šalių gyventojų, Lietuvoje – kiek daugiau nei 1 tūkstantį.
Atgal
