VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Europos Sąjunga

09 30. Viešosios paslaugos turėtų būti prieinamos bet kuria oficialiąja ES kalba

Prieš dvejus metus rugsėjo 26-ąją - Europos kalbų dieną - paskelbti nerimą keliantys Daugiakalbės Europos technologijų aljanso (Multilingual Europe Technology Alliance, META) ataskaitos duomenys: baltųjų knygų serija "Europos kalbos skaitmeniniame amžiuje" siuntė grėsmingą žinią, kad dauguma žemyno kalbų skaitmeniniame amžiuje gali neišlikti. 
Tenka pripažinti, kad kol kas dauguma Europos kalbų neturi taip gerai išplėtotų kalbos technologijų, kad būtų galima gyventi, dirbti ir prekiauti peržengiant kalbų sienas. 
Europos Komisija (EK), siekdama įtvirtinti tikros daugiakalbystės principą, ketina iki 2020 m. sukurti bendrą skaitmeninę Europos rinką, suteikiančią galimybes pasiekti informaciją ir paslaugas bet kuria oficialiąja Europos Sąjungos kalba. Europos puoselėjama kalbų įvairovė neturėtų būti kliūtis keistis įvairiakalbe informacija, turėti laisvą viešųjų paslaugų prieigą, didinti verslo plėtros, įsidarbinimo ar paramos gavimo galimybes.
Šiemet minėdama Europos kalbų dieną Europos Komisija siunčia žinią apie priemonę, skirtą daugiakalbei skaitmeninei rinkai, kurioje viešosios paslaugos piliečiams ir verslui būtų prieinamos visomis Europos kalbomis. Automatinio vertimo platforma, kuriama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF.AT), palengvins daugiakalbį bendravimą, padės ES valstybių valdžios institucijoms keistis dokumentais ar kitu elektroniniu turiniu, bendrauti su ES piliečiais ir įmonėmis.

CEF.AT platforma turėtų veikti daugelyje viešojo administravimo sričių - vartotojų teisių, sveikatos apsaugos, viešųjų pirkimų, socialinės apsaugos, kultūros ir kitose. Ji apims ir visą Europą aprėpiančias viešąsias internetines paslaugas, tokias kaip kultūros paveldo interneto vartai Europeana, Atvirųjų duomenų portalas ir kt. Su CEF.AT Europos viešojo administravimo institucijos dar žingsniu priartės prie daugiakalbės erdvės, peržengiančios kalbų sienas. 
Atsižvelgdama į poreikį kurti visoje ES prieinamas viešąsias paslaugas, Europos Komisija parėmė Europos kalbų išteklių koordinavimo (ELRC) iniciatyvą. Ketinama sukaupti informaciją ir kalbos duomenis iš visų ES valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos. ELRC veikla ne tik užpildytų dabar veikiančios automatinio vertimo sistemos spragas, geriau atitiktų viešosiomis elektroninėmis paslaugomis besinaudojančių piliečių bei institucijų poreikius, bet ir padėtų menkiau remiamoms nacionalinėms ES kalboms įsitvirtinti skaitmeninėje erdvėje.

Atgal