Europos Sąjunga
05 21. EK pateikė 2015-2016 m. rekomendacijas konkrečioms ES šalims
Trečiadienį Europos Komisija (EK), pateikdama konkrečioms Europos Sąjungos (ES) šalims skirtas rekomendacijas, nurodo, kokie pagrindiniai iššūkiai laukia ES narių 2015-16 metų laikotarpiu.
Augimui grįžtant ES, Europos šalių ekonomikų augimą palaiko nemažai veiksnių. Naftos kainos išlieka gana žemos, pasaulinis augimas stabilus, euras tebepraranda savo vertę, o ES vykdoma ekonominė ES politika skatina augimą. Kaip skelbia gegužės 5 d. EK prognozės, ES bendrasis vidaus produktas (BVP) šįmet ūgtelės 1,8 proc. 1,5 proc. euro zonoje) , o 2016 metais paspartės iki 2,1 proc. (1,9 proc. euro zonoje).
Tačiau šie teigiami veiksniai yra daugiausia trumpalaikiai, teigiama EK rekomendacijose. ES vis dar susiduria su krizės padariniais, silpninančiais šalių ekonomikas ir lėtinančiais ilgalaikį augimą. Nors situacija darbo rinkoje pamažu gerėja, nedarbas vis dar neleistinai aukštas (9,6 proc.). Skurdas ir socialinė atskirtis didėja. Biudžeto deficitas toliau mažėja, tačiau didelis privačios ir valstybės skolos mastas atsiliepia investicijoms ir augimui. Blogųjų paskolų dalis yra didelė ir kai kuriose ES narėse tebeauga. Ženklus investicijų trūkumas, susidaręs per pastaruosius metus, neigiamai atsiliepė vartojimo paklausai trumpalaikėje perspektyvoje ir potencialiam augimui - vidutinės trukmės-ilgalaikėje perspektyvoje.
Vidaus paklausa yra pagrindinis veiksnys, prisidedantis prie BVP augimo, o šiais metais tikimasi spartesnio privataus vartojimo, kitais metais - spartesnių investicijų. Vis dėlto šiomis aplinkybėmis būtinos didesnės pastangos norint įveikti kliūtis ir pasiekti tvirto ir subalansuoto bei ilgalaikio atsigavimo, teigiama EK rekomendacijose.
Kaip skelbiama vasario mėnesio ataskaitoje apie šalių ekonomiką, visos ES narės per metus pasiekė tam tikros pažangos, mėgindamos įveikti sunkumus, nurodytus 2014-2015 metų Rekomendacijose. Nors kai kuriose srityse džiugina pasiekta pažanga, kitose srityse, kuriose kyla rimtų kliūčių investicijoms, toji pažanga yra ribota arba jos apskritai nėra. Nors nemažai ES narių pristatė esmines savo darbo rinkos reformas, kai kuriose iš jų rezultatai dar neapčiuopiami ir yra nemažas atotrūkis tarp reformų įvedimo ir jų įsigaliojimo bei atitinkamo poveikio darbo vietų kūrimo procesui. Būtent tai ir paaiškina, kodėl nedarbo lygis išlieka aukštas, ypač tarp jaunimo ir ilgalaikių bendradarbių, ir kursto skurdo bei socialinės atskirties augimą.
EK rekomendacijose nurodomos struktūrinės reformos, kurios paskatintų augimą. Anot EK, būtina: pašalinti kliūtis investicijų finansavimui ir palaikymui; pagerinti užimtumo politiką ir socialinę apsaugą; pagerinti verslo aplinką ir produktyvumą; pertvarkyti valstybės finansus taip, kad jie labiau remtų augimą.
Be to, iškyla ir ilgalaikės perspektyvos klausimų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Kai kurios šalys, tarp jų - Italija, Ispanija ir Vengrija, pradėjo reformuoti savo mokesčių sistemą. Ir nors nemažai ES narių pripažįsta būtinybę pašalinti netolygumus mokesčių sistemose, pažanga pasiekiama iš lėto. Ilgalaikių iššūkių yra ir sveikatos bei pensijų sistemose. Nemažai ES narių jau ėmėsi reformuoti sveikatos apsaugos ir pensijų sistemas. Komisija rekomenduoja toliau vykdyti reformas šioje srityje tokioms šalims kaip Bulgarija, Čekija, Suomija, Prancūzija, Kroatija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Rumunija, Slovėnija, Ispanija ir Lenkija.
Kaip skelbiama Europos Komisijos (EK) parengtose rekomendacijose Lietuvai, Lietuva 2015-2016 metais turėtų ne tik užtikrinti fiskalinį tvarumą, bet ir siekti geresnių sveikatos apsaugos sistemos rezultatų
Konkrečioms šalims skirtas EK rekomendacijas ES ministrai aptars birželį, valstybių ir vyriausybių vadovai jas tvirtins birželio pabaigoje.
