Europos Sąjunga
04 16. Atmintina diena Atėnuose
Vytautas Baškys
Mes ir Europa. Dabartis ir istorija. 2003-ųjų metų balandžio 16 dieną Atėnuose Lietuva kartu su kitų devynių derybas baigusių kandidačių valstybių ir vyriausybių vadovais dalyvavo stojimo į Europos Sąjungą sutarties pasirašymo ceremonijoje. Valstybės pasirašė - prisijungė prie Europos Sąjungos.
Nors dar laukė ratifikavimas, bet tądien buvo atvertas naujas Europos istorijos puslapis. Daug kalbėta, buvo daug entuziazmo, netrūko ir abejonių, bet sociologiniai tyrimai parodė, jog mūsų šalies narystę Europos sąjungoje palaikė du trečdaliai gyventojų. Atėnai – Europos civilizacijos lopšys, kuris Senųjų graikų poetėsSapfo yra savaip pažymėtas mintimi – „Paskubėk tu ateiti prie šios šventyklos“.
Lietuvos narystė ES įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d., kada Lietuvos Seimas ratifikavo įstojimą į Europos Sąjungą. Gegužės 1-oji įtraukta į atmintinų / minėtinų dienų sąrašą. Dabar tuo suabejoji. Dingojas, jog didžioji diplomatija kaip ir didelės upės prasideda nuo ištakų. Europoje gyvena daugybė skirtingų tautų, kalbančių skirtingomis kalbomis, besilaikančių skirtingų vertybių. Europos Sąjunga deklaruoja, jog gina visų tautų vertybes, saugo jų savitumą, skatina bendradarbiavimą. Tačiau tai, kas deklaruojama, tvirtinti reikia patiems, nes paveldas turi vidinės jėgos ir savitumo raiškos, kuria veikia ir įtakoja kultūrą.
Įkvėpimas iš istorijos, kurioje yra daug įvykių, bet jie be vertinimo kriterijų patys neatsako į klausimą – kokią tai turi reikšmę. Aktualu, jog sutarties pasirašymo proga vykusiame tarptautiniame forume Lietuvos Prezidentas labai ryškiai priminė Europai: „Mūsų valstybė turi gilias Europos valstybės tradicijas. Lygiai prieš 750 metų buvo karūnuotas mūsų šalies karalius Mindaugas, kurio dėka Lietuva tapo krikščioniškosios Europos dalimi. Ir nuo tų laikų Lietuvos istorija yra neatsiejama nuo Europos istorijos“. Tai ypatingai svarbus momentas ir Europai, kuriai Lietuvos karalystė negali būti balta dėmė istorijos žemėlapyje, o reikšmingas momentas, atremiant Ordos grėsmę Europos civilizacijai.
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, galime didžiuotis valstybės istorija bei savitumu ir tuo pasidalinti su visu pasauliu. Tauta nepriklausomybės siekiuose visais amžiais rėmėsi baltų vienybe ir karaliaus Mindaugo sukurtu valstybės suvereniteto de facto de jure argumentu, o mūsų Konstitucijos pirmuoju postulatu lietuvių tauta apibūdinama - prieš daugelį amžių sukūrus Lietuvos valstybę.
Tai ir istorinių vertybių skalė, kurioje savo valstybingumą argumentuojame suvereniteto kriterijumi, o istorinius įvykius vertiname ne iš kitų šalių, bet iš Lietuvos pozicijos. Turime aiškiai pasakyti, iškelti lemtingus dalykus, kokie diplomatiniai santykiai padėjo Lietuvai, kad mūsų politikai, istorikai, kultūros darbuotojai išsivaduotų iš iliuzijų bei nuolankumo lenkų istoriografijai su nepamatuota LDK pretenzija į imperiją įvaizdžiu, kad vėlesnės unijos ir „sojūzai“ neužgožtų Mindaugo karalystės kaip suvereniteto precedento, kad Lietuva Europos istoriniame žemėlapyje nebūtų nežinoma.
Prie Egėjo jūros krantų gimė civilizacijos paženklinta demokratijos idėja. 2003 m. Atėnuose pasirašytas Europos Sąjungos plėtros aktas suteikia balandžio 16 dienai istorinę reikšmę. Lietuva kaip moderni valstybė savo suverenitetą ir demokratiją sieja su šlovinga tautos praeitimi, su karaliaus Mindaugo kūryba ir tikslu, kad Lietuva visada būtų pripažinta Europoje.
Atgal
