Europos Sąjunga
03 18. Tautinis federalizmas Europos Sąjungoje
Soc.m.dr. Vytautas Ramanauskas
Europos Sąjunga (ES) , Europos valstybių asociacija, įsteigta 1993 metų Mastrichto sutartimi, kurią tuo metu sudarė 15 Europos valstybių siekiančių saugumo, užsienio bei vidaus politikos, ekonominių-socialinių, finansinių ir kitų svarbiausių ES šalims visuomeninių reikalų tvarkymo integracijos pagrindu. Šiuo metu ES priklauso 28 valstybės, kurių bendras piliečių skaičius viršija 0,5 mlrd. ir sudaro daugiau negu 7 proc. pasaulinės bendruomenės, kuri globalėjančiame-visuotinėjančiame (apimančiame visą Žemės rutulį) pasaulyje, vis sparčiau plečiasi. Tai sudaro pagrindą ne tiktai Europos, bet ir kitų pasaulio kontinentų -žemynų tautoms bei visuomenėms nuo gyvenimo atskirai eiti integracijos-susijungimo link. Vienas pagrindinių Europos Sąjungos tikslų yra siekti ekonominės ir socialinės pažangos, užtikrinant ES tautų santarvę ir jų žmonių- ES piliečių gerovės kilimą, nepažeidžiant atskirų, ypač nedidelių šalių, svarbiausių tautinių interesų, kurių pagrindą sudaro kalba bei tautinis bendruomeniškumas. Taigi, einant ES integracijos keliu, būtina užtikrinti suderinamumo tarp svarbiausių tautinių ir bendrų ES interesų išlaikymą. Dabartiniai ES įstatymai ir administracinės nuostatos neblogai užtikrina atskirų ES šalių svarbiausių tautinių interesų išlaikymą ne tiktai savos valstybės viduje, bet ir visos Europos Sąjungos mastu. Tai patvirtina galiojančios taisyklės, leidžiančios ES Parlamente ir ES Komisijoje, kiekvienos šalies atstovui daryti pranešimus bei užduoti klausimus sava kalba. ES tinkamo administravimo kodekse numatyta, kad kiekvienas asmuo gali kreiptis į Sąjungos institucijas viena iš kalbų, kuria surašytos Sutartys ir jam turi būti atsakyta ta pačia kalba. Kuriant ES ir pasirašius Mastrichto sutartį gimė Europos pilietis, sudarantis ES integracijos politinį pagrindą, panašiai kaip euro įvedimas pagrindžia ekonominę ir pinigų sąjungą. Sąjungos pilietybė suteikia piliečiams naujų teisių ir galimybių laisvam judėjimui, darbui ir gyvenimui ES. Suprantama, kad žiūrint iš dabartinės situacijos Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse, kai „laisvas judėjimas“ labai padidino emigraciją, kyla grėsmė tautos išlikimui. Tačiau šiuo atveju reikia ieškoti naujų galimybių, pasinaudojant ES ekonomine-finansine parama, susigrąžinti išvykėlius plečiant darbo ir socialinę rinką savoje šalyje. Siekiant mažinti tautiečių išvykimą iš savos šalies, būtina gerinti ne tiktai buitines gyvenimo sąlygas, bet ir kelti tautinį- kultūrinį bei švietėjišką jaunimo lygį.
Narystė ES simbolizuoja, kaip teigia ES federalistų sąjunga, istorinį grįžimą į Europos tautų šeimą bei priklausymą Europos civilizacijai. Europos, kaip kultūrinio modelio, idėja pradėjo formuotis XVIII amžiuje. Vienas garsiausių Švietimo amžiaus filosofų-rašytojų, Prancūzijos revoliucijos ideologų Žanas- Žakas Ruso (Jean-Jacques Rousseau) savo veikale „Visuomenės sutartis“ teigdamas, kad visiems būdingi „tie patys skoniai, tos pačios aistros, tas pats gyvenimo būdas“ sukūrė utopinį politinės „inžinerijos“ pagrindą. Pati Europos idėja tapo visuomenės sutarties, išreiškiančios tautų sąjungos (pranc. Alliance) tvirtėjimą. Žinomiausias Karaliaučiaus Universiteto filosofas Imanuelis Kantas (Immanuel Kant) laikydamasis „grynojo proto“ principų ir atsisakydamas „jausminės moralės“ savo kūrinyje „Amžinoji taika“ pateikė „laisvųjų valstybių federacijos“ argumentus. O anglų konservatizmo kūrėjas Edmundas Berkas (Edmund Burke) rašė, kad „...joks europietis negali būti tremtyje jokioje Europos dalyje“. Tačiau kaip parodė vėlesnių laikų ir ne tiktai Europos, bet ir viso pasaulio įvykiai, ypač pastarieji susiję su Rusijos mėginimu remiantis „federacinio parlamento-dūmos“ nutarimu okupuoti Ukrainą, kelia daug nelengvų klausimų federalizmo idėjai.
Europos federalistų sąjunga įgyvendindama savo tikslus ir vertybes siekia: demokratiškesnės, politiškai ir ekonomiškai vieningos ES; ginti ES šalių interesus pasaulyje ir užtikrinti taikią bei stabilią tarptautinę sistemą; stiprinti ir plėsti ekonominę-socialinę integraciją. Kartu pabrėžiama ES narystės nauda Lietuvai: didesnis saugumas laikantis kolektyvinės gynybos principų bei glaudaus bendradarbiavimo tarp šalių karinių ir teisėsaugos institucijų; ekonomikos stiprinimas per struktūrinius ir sanglaudos fondus; nevaržoma judėjimo laisvė Šengeno erdvėje bei galimybė be apribojimų įmonėms veikti ir žmonėms dirbti plačioje ES rinkoje. Narystė ES simbolizuoja istorinį grįžimą į Europos tautų šeimą bei priklausymą pažangiai Europos civilizacijai.
Atgal
