EKONOMIKA
2024.08.24.G. Skaistė: tikėčiausi, kad po „Commerzbank“ atstovybės įsteigimo seks tolimesni plėtros etapai
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad „Commerzbank“ sprendimas atidaryti atstovybę Vilniuje yra kryptingo Vyriausybės ir kitų institucijų darbo rezultatas, o pritraukti finansų įstaigas į šalį siekė jau ne vienas Ministrų kabinetas. Ji tikisi, kad Vokietijos bankas po atstovybės įsteigimo užsiims tolimesne veiklos plėtra Lietuvoje. „Sakyčiau, kad tai yra kryptingo Vyriausybės ir kitų institucijų darbo rezultatas, nes matome, kad Lietuvoje finansų įstaigų sektorius yra gana seklus, subjektų, kurie gali teikti paskolas, yra ganėtinai nedaug, konkurencijos mažai, todėl ne pirmos Vyriausybės vienas iš strateginių darbų yra pritraukti kuo daugiau finansų įstaigų, paskolų teikėjų į Lietuvą“, –kalbėjo G. Skaistė.
„Pokalbiai vyko nuolat su Vokietijos, Lenkijos, net ir Taivano bankais. Tai vienas iš kryptingo darbo rezultatų, atstovybės įsteigimas pirmas žingsnis, bet tikėčiausi, kad po pirmo žingsnio gali sekti ir tolimesni plėtros etapai, kalbamės ir su kitais bankais, kurie galėtų prisijungti ir teikti paslaugas Lietuvoje. Verslo sektorius laukia šių naujienų“, – pažymėjo ji. G. Skaistė tikino, kad nors susidomėjimas Lietuva iš užsienio bankų yra jaučiamas, tačiau žengti žingsnį į mūsų šalį yra sudėtinga dėl aukštų įėjimo kaštų. Politikė taip pat aiškino, kad bankų sprendimas teikti paslaugas ne tik verslui, bet ir eiliniams gyventojams dažniausiai užtrunka ir, jeigu būtų nuspręsta taikyti tokį veiklos modelį, bankas ateitų į visas Baltijos valstybes vienu metu.
„Susidomėjimas jaučiamas iš daugelio subjektų, bet žengti žingsnį pakankamai sudėtinga. Įėjimo kaštai į Lietuvą yra pakankamai aukšti, todėl tą sprendimą priimti pakankamai sudėtinga. Vis tik laukčiau, kad po šio žingsnio turėtų būti ir kiti etapai, paskolos verslui yra tas dalykas, kurio laukė tiek verslo segmentas, tiek valdžios institucijos“, – sakė konservatorė. „Sakyčiau, kad plėtra dažniausiai vyksta nuosekliai, pradedi nuo kažkokių pirmų žingsnių, jeigu sekasi, galvoji ir apie tai, ką darysi toliau. Kiek kalbame su finansų įstaigomis, jas dažniausiai domina verslo segmentas, paslaugų teikimas verslui, nes ir įėjimo kaštai mažesni, ir grąža Lietuvoje pakankamai didelė“, – tvirtino ji. Finansų ministrė akcentavo, kad naujų bankų atėjimas į Lietuvą yra susijęs ir su geopolitiniais pokyčiais bei ateinančiomis vokiečių investicijomis.
„Žvelgiant į tas rinkas, su kuriomis kalbamės, tai labiau geopolitinio pokyčio rezultatas. Nuolatiniai pokalbiai su Vokietijos, Lenkijos bankais neatsirado šiandien, tai politinio pokyčio rezultatas, kuomet nuspręsta dėl Vokietijos brigados, ateina vokiečių investicijos (...), natūralu, kad su jomis ateina ir finansų įstaigos, kurios nori teikti paslaugas būtent jiems“, – aiškino G. Skaistė.
„Tie patys lenkų bankai, ne paskutinis argumentas jiems „Orlen“ veikiantis Lietuvoje, nes tai didelis klientas, kurį atėjęs iš karto prie savęs prisitraukti. Rinka dinamiška, bet geopolitiniai ryšiai su tokiomis valstybėmis yra ne paskutinis argumentas“, – teigė ji. Lenkijos bankas Lietuvoje – laiko klausimas G. Skaistės teigimu, Lenkijos „Pekao“ arba kito banko atėjimas į Lietuvą taip pat yra „laiko klausimas“. Pasak jos, procesas pastaruoju metu buvo sustojęs dėl vyriausybių kaimyninėje šalyje kaitos, tačiau Lietuva Lenkijos bankų sąrašuose pažymėta kaip prioritetinė rinka. „Buvome su jais susitikę, nuvykę ir į Lenkiją, tęsiame dialogą. Vyriausybių kaita Lenkijoje pristabdė procesus, jų plėtros strategijose, tiek vieno, tiek kito banko Lenkijoje Lietuva įrašyta kaip prioritetinė rinka. Dėmesį jaučiame, bet sprendimą turi priimti pačios finansų institucijos“, – sakė finansų ministrė. „Atsakyti už juos, kada jie sprendimą pajėgūs priimti, man atrodo, neatsakinga, reiktų jų pačių klausti. Bet dėmesys Lietuvai yra jaučiamas, mano nuomone, tai labiau laiko klausimas, o ne „bus ar nebus“, – tikino ji.
