EKONOMIKA
2024.04.24. Gal jau pagaliau...
Vidmantas Janulevičius, Pramonininkų konfederacijos prezidentas
Pramonės pirkimų vadybininkų indeksas (angl. purchasing managers index; toliau - PMI) indikuoja apie atsigaunančią euro zonos ekonomiką.
Nors kol kas augimas fiksuojamas tik paslaugų sektoriuje, tačiau kiek nedrąsiai JAU gerėja ir pramonės rodikliai.
Pirmiausiai tai Euro zonos sudėtinis PMI viršijo lūkesčius balandžio mėn. ir siekė 51,4. Šis rodiklis buvo aukščiausias per pastaruosius vienuolika mėnesių ir rodo laukiamą ekonomikos augimą jau antrą mėnesį iš eilės.
.jpg)
Pastebima pramonės atsigavimo tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje pradžia
Paslaugų sektoriaus PMI rodo augimo tendencijas ir siekė 52,9, o apdirbamosios gamybos PMI vis dar nesiekia 50,0 ir balandžio mėn. buvo mažesnis nei kovo mėnesį, t. y. balandžio mėn. siekė 45,6, kai kovo mėn. buvo 46,1. Sakykime, tai vis dėlto teigiama tendencija: apdirbamosios gamybos produkcijos mažėjimo tempai euro zonoje lėtėja.
Auga naujų užsakymų skaičiai paslaugų sektoriuje, savo ruožtu apdirbamosios gamybos sektoriuje užsakymų skaičiai vis dar mažėja, jie mažėjo nuosekliai jau dvejus metus.
Bet gerų žinių stebime Vokietijoje, mūsų vienoje svarbiausių eksporto partnerių. Vokietijos sudėtinis PMI pirmą kartą nuo praėjusių metų birželio mėn. viršijo 50,0 ribą. Prognozuojama, kad Vokietijos ekonomika išvengė ekonominio nuosmukio šių metų pirmąjį ketvirtį. Tik ribinis ekonomikos susitraukimas tikėtinas ir Prancūzijoje.
Stebima bendra tendencija, kad paslaugų sektorius euro zonoje atsigauna ir auga, nors apdirbamosios pramonės sektorius vis dar stagnuoja.
O kas vyksta Lietuvos pramonėje? Šiandien Valstybės duomenų agentūra paskelbė, kad Lietuvoje pramonės produkcijos vertė kovo mėn. buvo 3,2 proc. didesnė, palyginti su vasario mėn. Tačiau palyginus ją su 2023 m. kovo mėn., jos vertė buvo didesnė tik 1,5 proc. Nedaug, bet vis dėlto didesnė.
Pramonės produkcijos vertė šių metų pirmąjį ketvirtį buvo tik 0,1 proc. didesnė nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (palyginamosiomis kainomis, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką).
Negalima sakyti, kad pramonė jau atsigauna. Bet, manau, jau galime sakyti, kad stebime pramonės atsigavimo tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje pradžią.
Labai noriu tikėtis, kad pramonės atsigavimo neužklups vėlyvojo pavasario šalnos ir sniegas, kaip tai nutiko šią savaitę ankstyvojo pavasario pirmiems žiedams. Kad ir lėtas, bet jau apčiuopiamas eksporto rinkų atsigavimas, tikėtina, padarys kiek lengvesnį ir teigiamų ECB sprendimų laukimą.
Tačiau siūlau nesėdėti rankų sudėjus ir neužsiimti vien klimato prognozių stebėjimu.
Kolegoms pramonininkams jau dabar galima dairytis papildomos prieigos prie kapitalo (dar kartą primenu, kad galų gale bus duotas startas taip ilgai lauktoms ir iškovotoms RRF priemonėms), o politikams – didelis prašymas bent jau negadinti tų pirmųjų pavasarinių atsigavimo ženklų.
Atgal
