EKONOMIKA
2024.03.31. Galvos skausmas laisvojo pasaulio šalims
Žygimantas Mauricas
Ekonomistas
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pareiškė, kad Kinija ir Rusija sukūrė naują didžiųjų galių santykių paradigmą ir teigė, kad "Rusiškos gamtinės dujos teka į tūkstančius Kinijos namų ūkių, o kiniški automobiliai važinėja Rusijos gatvėmis". Vertas dėmesio teiginys, nes juk prieš Rusijos karinę invaziją Ukrainoje rusiškos gamtinės dujos tekėjo į tūkstančius Vokietijos namų ūkių, o vokiški automobiliai važinėjo Rusijos gatvėmis. Šiuo teiginiu Kinija tarsi demonstruoja, kad laisvojo pasaulio šalių pritaikytos sankcijos Rusijai yra nieko vertos, nes sumažėjusią Rusijos prekybą su laisvojo pasaulio šalimis kompensavo autoritarinė Kinija (ir ne tik).
Tame yra tiesos, nes Rusijos ir Kinijos prekybos apimtys po Rusijos karinės invazijos Ukrainoje padvigubėjo (žr. grafiką), o tai leido Rusijai reikšmingai sušvelninti ekonominių sankcijų poveikį. Bendros Rusijos užsienio prekybos apimtys sumažėjo nežymiai (nuo €660 mlrd. 2021 m. ir €790 mlrd. 2022 m. iki €650 mlrd. 2023 m.), tačiau kardinaliai pasikeitė prekybos kryptis, nes Kinija tapo didžiausia Rusijos prekybos partnere, o ES vaidmuo sumenko (pvz. 2021 metais Rusijos prekybos apimtys su ES buvo dvigubai didesnės nei su Kinija, o 2023 metais jos buvo 2,5 karto didesnės su Kinija, nei su ES).
Kinijos glaudus suartėjimas su Rusija yra tikras galvos skausmas laisvojo pasaulio šalims. Ypač Vokietijai, kuri ekonomiškai yra itin priklausoma nuo Kinijos (taip, kaip buvo energetiškai priklausoma nuo Rusijos). Nors procesai prasidėjo ("offshoring" yra keičiamas "reshoring" ir "friendshoring", o Vokietijos įmonės mieliau investuoja į JAV nei Kiniją), tačiau prireiks dar daug laiko (kelerių metų, o galbūt net dešimtmečio), kol Vokietijos bei kitų laisvojo pasaulio šalių ekonominė priklausomybė nuo Kinijos bus sumažinta (šiuo metu laisvojo pasaulio šalys stengiasi diversifikuoti riziką ir investuoti į geopolitiniu požiūriu draugiškesnes ir/ar demokratines šalis pvz. Malaiziją, Indiją, Centrinę Europą). Visa laimė, kad Lietuvos priklausomybė nuo Kinijos yra itin maža, o Lietuva jau buvo patampiusi Kinijos drakoną už ūsų, kuomet atidarė taivaniečių atstovybę Lietuvoje. Lietuva taip pat yra ženkliai sumažinusi užsienio prekybos apimtis su Rusiją (dar nuo 2014 metų), tad Lietuvai yra mažesnė tikimybė pakliūti į kryžminę aštrėsiančio ekonominio karo tarp autoritarinių šalių (Kinijos, Rusijos ir kitų autoritarinių režimų) ir laisvojo pasaulio šalių ugnį.
Atgal
.jpg)
