EKONOMIKA
2024.03.14. Kinija vis dar nėra nei pakankamai turtinga nei laisva
Žygimantas Mauricas
Ekonomistas
Kinijos Liaudies Respublikos liaudis nebenori turėti vaikų. 2023 metais Kinijoje gimė vos 9,0 milijonai vaikų - dvigubai mažiau nei 2016 metais, kuomet pasaulį išvydo 18,8 mln. vaikų (žr. grafiką). Suminis gimstamumo rodiklis (Vidutinis vaikų skaičius, kuriuos moteris pagimdytų per savo gyvenimą, jeigu kiekvienoje amžiaus grupėje išliktų atitinkamų metų gimstamumo rodiklis) Kinijoje 2023 metais nukrito iki 1,0 (siekiant palaikyti stabilų gyventojų skaičių, šis rodiklis turėtų siekti 2,1) - bene mažiausio pasaulyje (mažesnis yra tik Honkonge, Pietų Korėjoje ir Singapūre). Palyginimui, JAV šis rodiklis siekia 1,7, o ES - 1,5. Itin spartus gimstamumo kritimas tampa tiktu galvos skausmu Kinijos komunistų partijai, kuri žutbūt stengiasi išlaikyti spartų ekonomikos augimą (šiais metais suplanavo „apie 5% sieksiantį BVP augimą"). Kinijoje pagrįstai nuogąstaujama, kad demografinė krizė gali virsti būsto rinkos krize (kam pirkti pervertintą būstą, jei neturėsi jo kam palikti?), o ši - ekonomine krize (investicijų į būstą ir BVP santykis Kinijoje yra 3-4 kartus didesnis nei JAV ir ES).
Aš būčiau linkęs sutikti su šia nuomone, nes gimstamumas Kinijoje artimiausiu metu dar labiau sumažės - visų pirma dėl to, kad mažėja moterų, galinčių turėti vaikų, skaičius: trisdešimtmečių moterų Kinijoje yra 10 mln., o dvidešimtmečių - vos 7,3 mln. (27% mažiau). Be to, dėl 1979-2015 metais vykdytos vieno vaiko politikos bei Kinijos liūdnai pagarsėjusių tradicijų pirmenybę teikti berniukams, o ne mergaitėms Kinijoje gyvena ženkliai daugiau vyrų nei moterų pvz. Kinijoje gyvena 8,3 mln. dvidešimtmečių vyrų ir tik 7,3 mln. dvidešimtmečių moterų. Mažėjantis gimstamumas ir augantis mirtingumas lems tai, kad netolimoje ateityje Kinijoje gyventojų skaičius mažėjimas taps vienu sparčiausiu pasaulyje (Kinijoje gyventojų skaičius pradėjo mažėti 2022-aisiais, o 2023 metais jis sumažėjo 2,1 mln.), kas lėtins vidaus vartojimo ir investicijų augimą, o besikeičianti demografinė struktūra (gyventojų senėjimas) didins spaudimą pensijų ir sveikatos apsaugos sistemoms, tad Kinijai neišvengiamai teks didinti mokesčius. Eksporto augimo perspektyva taip pat pakibo ant plauko veriantis prarajai tarp Kinijos ir demokratinių pasaulio šalių. Imigracija Kinijai, priešingai nei JAV ir ES, vargu ar padės palengvinti demografinius iššūkius, nes Kinija vis dar nėra nei pakankamai turtinga nei laisva (laisvės Kinijoje pastaruoju metu mažėja), tad emigrantai į šią šalį neskuba vykti (be to, Kinijos gyventojų skaičius, siekiantis net 1,41 mlrd., yra itin didelis, tad imigracijos srautai turėtų būti milžiniški, kad turėtų reikšmingą poveikį šalies demografijai).
Mums tai yra teigiamos žinios, nes mažėjantis Kinijos gyventojų skaičius mažins jos ekonominę galią (Kinija jau nebėra didžiausia pasaulio šalis pagal gyventojų skaičių - ją 2022 metais aplenkė Indija, o lėtėjant ekonomikos augimui vargu ar Kinija kada nors pasivys JAV pagal BVP) bei sumažins pasaulinių resursų poreikį (taigi, sumažins jų kainas). Spartesnis nei tikėtasi gimstamumo mažėjimas Kinijoje (bei kitose Rytų/Pietryčių Azijos šalyse) taip pat reikšmingai sulėtins pasaulio gyventojų skaičiaus augimą, tad, tikėtina, kad pasaulio gyventojų skaičius nepasieks 10 mlrd. Tiesa, sulėtėjęs Kinijos ekonomikos augimas gali paskatinti ieškoti kaltų už šalies ribų su visomis iš to sekančiomis neigiamomis pasekmėmis.
Atgal