EKONOMIKA
2024.03.08.Kaprizingos palūkanų normos vėl riečiasi į viršų
Indrė Genytė-Pikčienė
Ekonomistė
Šią savaitę finansų rinkų dalyvių akiratyje – Europos Centrinio Banko Vykdančiosios tarybos susitikimas. Jo metu bus svarstomos pinigų politikos priemonės, tarp jų ir sprendimai dėl tolesnės palūkanų normų perspektyvos. Nors bazinių palūkanų normų pokyčių artimiausiu metu nesitikima, tačiau kurį laiką vyravusius optimistinius finansų rinkų dalyvių lūkesčius sujaukė abejonės.Centriniams bankams reaguojant į neekonominės prigimties 2022 m. infliacijos šoką ir vėliau nuogąstaujant dėl sunkiai suvaldomo infliacijos-algų spiralės šleifo, bazinės palūkanų normos buvo ryžtingai didinamos ir nuo pernai metų rugsėjo euro zonoje yra įstrigusios istorinėse aukštumose.
Tarpbankinė rinka palūkanų normų griežtinimo ciklo metu žaibiškai prisitaikydavo prie kiekvieno ECB sprendimo, pertransliuodama atšiauresnio finansavimo signalus ekonomikos dalyviams.
Tiesa, jau pusmetį centriniai bankai bazinių palūkanų normų nelietė, tik kryptingais „vanagiškais“ užkalbėjimais stengėsi suvaldyti rinkų lūkesčius. Tačiau finansų rinkų dalyviai, stebėdami vangų pasaulio paklausos pulsą ir kuklesnius gamybos rezultatus, smunkančią infliaciją ir nematydami naujų infliacijos židinių, palaipsniui įgavo vis daugiau optimizmo.
Ir iš tiesų, situacija infliacijos fronte sparčiai gerėja ir artėja prie ECB siektino 2 proc. tikslo. Išankstiniais Eurostato duomenimis, metinė euro zonos infliacija vasarį siekė 2,6 proc. – t. y. 6 proc. punktais mažiau nei prieš metus. Energetikos ir pramoninių prekių kainų indeksai jau kurį laiką fiksuoja metinę defliaciją, tuo tarpu maistas ir paslaugos vis dar palyginti sparčiai brangsta. ECB ekspertams būtent ši vartotojų kainų indekso kategorija kelia daugiausia nerimo, nes paslaugų kainas reikšmingai veikia darbo sąnaudų augimas.
Vis dėlto, matydami, gerokai sveikesnius infliacijos rodiklius ir kaip energetiškai saugiai apsirūpinusi šią žiemą pasitiko Europa, finansų rinkų dalyviai nurašė infliacijos problemą ir ėmė tikėtis greito posūkio ECB palūkanų normų politikoje. Jau nuo žiemos pradžios ateities sandoriai ir ilgesnės „Euribor“ palūkanų normos signalizavo, kad rinkos švelnesnės pinigų politikos sprendimų tikisi jau šį pavasarį.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis rinkų lūkesčiai šiek tiek subjuro, o ateities sandorių kreivės pasislinko įskaičiuodamos vėlesnį taip laukiamo palūkanų normų karpymo startą. Jei metų pradžioje apklausos rodė, kad tikimasi net 150 bazinių punktų palūkanų normų apkarpymų šiemet, tai šiuo metu rinkų dalyviai mano, kad jos bus mažinamos tik 90 bazinių punktų pradedant birželį. Kad „balandžių“ balsai rinkoje pritilo, rodo ir dolerio atžvilgiu pastiprėjęs euras.
Toks lūkesčių pasikeitimas veikė ir tarpbankinę rinką. 12 mėn. „Euribor“ šiemet jau buvo priartėjęs prie 3,5 proc., tačiau į pavasarį įžengė vėl grįždamas į 3,75 proc. lygį.
Aukštų palūkanų normų aplinka reikšmingai veikia Europos kredito rinką ir siaurina erdvę regiono ekonomikos atsigavimui. ECB duomenimis, gruodį skolinimas gyventojams teaugo tik 0,3 proc. – vangiausiai per 9 metus. Verslo įmonių kreditavimo apimtys jau ištisus metus yra neigiamoje teritorijoje. Su posūkiu pinigų politikoje siejamas vienas svarbesnių impulsų, kurie leistų euro zonos ekonomikai atsitiesti.
Atgal
