EKONOMIKA
2024.01.31. Lietuvos ekonomika 2023 m. užbaigė tebesitęsiančiu sąstingiu
Komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas
2023 m. Lietuvos ekonomika baigė nemalonia nata. Palengva atsigaunančią vidaus paklausą užgožė sunkumai tarptautinėse rinkose. Nors po daugiau nei metų pertraukos namų ūkiai vėl drąsiau didino išlaidas prekėms įsigyti, o tebeaugantys Europos Sąjungos (ES) paramos srautai skatino investicijas, mažėjantis į eksportą orientuotų veiklų aktyvumas suvaržė ekonomikos plėtrą. Vis dėlto didėsianti gyventojų perkamoji galia, gausėsiančios investicijos ir numatoma palankesnė užsienio prekybos partnerių padėtis leidžia tikėtis, kad šiemet Lietuvos ekonomika turėtų augti.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos ekonomika tebebuvo vangi. Valstybės duomenų agentūros skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ekonomika smuktelėjo 0,3, o palyginti su 2022 m. atitinkamu laikotarpiu buvo tik 0,3 proc. didesnė. Labiausiai prie tokios ekonomikos raidos prisidėjo pramonė, didmeninė ir mažmeninė prekyba, transporto ir saugojimo veikla. Tokie 2023 m. ketvirtojo ketvirčio rezultatai lėmė, kad 2023 m. Lietuvos ekonomika buvo 0,3 proc. mažesnė nei 2022 m.
Apdirbamosios gamybos padėtis ir toliau yra sudėtinga, tačiau įmonių lūkesčiai dėl ateities gerėja. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos pardavimai, apskaičiuoti palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, per ketvirtį sumenko 2,1 proc. ir tebebuvo daugiau kaip 2,0 proc. mažesni nei prieš metus. Nors didžiąją šio pardavimų kryčio dalį nulėmė dvi veiklos – naftos perdirbimas ir chemijos pramonė – daugelio kitų apdirbamosios gamybos veiklų pardavimai taip pat mažėjo. Iš svarbesnių veiklų jie ūgtelėjo tik maisto pramonės, mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo veiklose. Vis dėlto, net ir pardavimų kreivei dar nepradėjus tvariai kilti, apdirbamosios gamybos įmonių nuotaikos gerėjo. Europos Komisijos skelbiamas apdirbamosios gamybos pasitikėjimo rodiklis 2023 m. pabaigoje buvo geriausias nuo 2022 m. rudens. Nors turimu užsakymų lygiu gamintojai vis dar nėra patenkinti (tą rodo ir pastebimai žemiau už ilgalaikį vidurkį esantis gamybos pajėgumų panaudojimo lygis), reikšmingai sumažėjo sukauptos pagamintos produkcijos atsargos. Tai leidžia tikėtis, kad ateityje įmonių pardavimai vėl labiau bus grindžiami gaminama nauja produkcija nei anksčiau pagamintos produkcijos pardavimu. Tą iš dalies patvirtina ir nuo praėjusių metų vidurio didėjantys lūkesčiai dėl gamybos apimčių artimiausią ketvirtį – jų vertinimas gruodžio mėn. jau prilygo ilgalaikiam vidurkiui. Pozityviai nuteikia ir prognozės dėl paklausos raidos pagrindinėse prekybos partnerėse. Po sudėtingų praėjusių metų antrojo pusmečio ir šių metų pradžios paklausos raida pagrindinėse prekybos partnerėse turėtų sutvirtėti.
Daugelis paslaugų sektoriaus veiklų taip pat susiduria su sunkumais. Remiantis spalio–lapkričio mėn. duomenimis, apskaičiuotais palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, tiek per ketvirtį, tiek per metus paslaugas teikiančių privačių įmonių pardavimai augo mažiau nei 1 proc. Iš paslaugų sektoriaus veiklų palankiomis tendencijomis išsiskyrė informacijos ir ryšių paslaugos. Po reikšmingesnio stabtelėjimo praėjusių metų viduryje šios veiklos įmonės atsitiesė ir vėl pradėjo demonstruoti sparčius plėtros tempus bei naujus mėnesio pardavimo rekordus. Kitų paslaugų sektoriaus veiklų padėtis buvo mažiau palanki. Dėl vangios paklausos pagrindinėse prekybos partnerėse menko transporto ir saugojimo veiklos pardavimai, o jau bemaž dvejus metus neauganti Lietuvos ekonomika taip pat nesudarė palankių sąlygų sparčiau didėti ir į vidaus rinką orientuotų paslaugų pardavimams, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto operacijų, apgyvendinimo ir maitinimo, profesinei, mokslinei ir techninei veikloms. Kad padėtis paslaugų sektoriuje buvo ne itin gera, galima įžvelgti ir iš paslaugas teikiančių įmonių nuotaikų. Europos Komisijos skelbiamo verslo tendencijų tyrimo rezultatai rodo, kad paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis 2023 m. paskutinį ketvirtį blogėjo. Vis dėlto paslaugų sektoriaus įmonės į ateities raidą žvelgia palankiai – jų lūkesčiai dėl pardavimų augimo artimiausią ketvirtį yra geriausi nuo praėjusių metų pradžios.
Statybos sektoriaus aktyvumas tebedidėjo, tačiau pastebimai lėčiau nei 2023 m. ankstesniais ketvirčiais. Praėjusių metų spalio–lapkričio mėn. vidutinė statybos sektoriaus darbų apimtis, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, tebebuvo beveik penktadaliu didesnė nei prieš metus, tačiau, palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, ji ūgtelėjo tik šiek tiek daug nei 1 proc. Tai pastebimai lėčiau nei per 2023 m. pirmus tris ketvirčius, kai ketvirtinė plėtra sudarė daugiau nei 5 proc. Prie tokios statybos darbų raidos daugiausia prisidėjo mažėjanti gyvenamųjų pastatų statybos darbų apimtis ir pastebimai lėčiau augusi inžinerinių statinių statybos darbų apimtis. Gyvenamųjų pastatų statybos apimtis, tikėtina, kad mažės ir artimiausiais ketvirčiais. Tą leidžia prognozuoti jau kurį laiką mažėjantis tiek pradėtų statyti pastatų, tiek leistų statyti pastatų plotas – 2023 m. trečiąjį ketvirtį jie buvo trečdaliu mažesni nei prieš metus. Padėtis inžinerinių statinių statybos segmente yra palankesnė: dėl tebeaugsiančių ES paramos srautų šių statybos darbų apimtis neturėtų mažėti.
Nuslopus kainų augimui ir palengva gerėjant ekonominei padėčiai, namų ūkiai drąsiau didino išlaidas prekėms įsigyti. 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, mažmeninės prekybos apyvarta, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, paaugo 1,6 proc. – tiesa, vis dar buvo tik šiek tiek didesnė nei prieš metus. Pastaraisiais mėnesiais sparčiau didėjo daugelio prekių pardavimai, tik automobilių degalų buvo parduota mažiau. Vėl atsigaunantį gyventojų išlaidų augimą galima sieti tiek su nustojusiomis sparčiai kilti kainomis, tiek su nebegriežtinama pinigų politika, tiek su vis dar palankia padėtimi darbo rinkoje. Tai sudarė sąlygas vis sparčiau didėti namų ūkių perkamajai galiai. Gerėjo ir namų ūkių nuotaikos – jos praėjusių metų pabaigoje buvo bene geriausios nuo COVID-19 pandemijos pradžios. Pozityviau namų ūkiai vertino tiek savo finansinės būklės pokyčius per pastaruosius metus, tiek ir lūkesčius dėl jos raidos artimiausiais metais – juos veikė ir optimistiškesnis visos šalies ekonominės raidos vertinimas. Tai darė palankią įtaką ir namų ūkių norui vartoti, pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje nuomonė dėl tinkamumo esamu metu įsigyti didesnius pirkinius buvo geriausia nuo 2022 m. pavasario.
Numatoma, kad šiais metais Lietuvos ekonomikos aktyvumas palengva atsigaus. Metus pradėsianti vangiu augimu, ekonomikos plėtra turėtų įgauti pagreitį, o metų pabaigoje priartėti prie ilgalaikės tendencijos. Šis atsigavimas sietinas tiek su palankesne pagrindinių prekybos partnerių, ypač euro zonos šalių, ekonomine raida, tiek su vėl pastebimiau pradėsiančiomis didėti Lietuvos namų ūkių išlaidomis. Dėl tebedidėsiančių ES paramos srautų tebeaugs ir investicijos. Vis dėlto svarbu pastebėti, kad šiuo metu nepalankių rizikų, kurios gali lemti lėtesnę, nei numatoma, Lietuvos ekonomikos raidą, yra daugiau teigiamų. Lietuvos ekonomikos aktyvumą gali slopinti tokie veiksniai kaip, pavyzdžiui, užsitęsęs Lietuvos namų ūkių atsargumas, stipresnis, nei dabar tikimasi, sugriežtintos pinigų politikos poveikis euro zonos ekonomikai ar geopolitinių konfliktų suintensyvėjimas.
Atgal
.jpg)
