EKONOMIKA
2023.11.24. Atsinaujinanti energetika APSIMOKA
Vidmantas Janulevičius, Pramonininkų konfederacijos prezidentas
Europa galėtų atsisakyti iškastinio kuro ir išvystyti atsinaujinančios energetikos sektorių, jei iki 2040 m. saulės, vėjo ir kitiems atsinaujinantiems šaltiniams išleistų apie 2 trilijonus eurų (2,1 trilijono JAV dolerių).
Ataskaitoje, kurią pateikė Potsdamo poveikio klimatui tyrimų institutas, teigiama, kad 2030 m. Europai reikėtų 140 mlrd. eurų metinių investicijų, o vėlesnį dešimtmetį - 100 mlrd. eurų per metus.
Šie skaičiai skamba įspūdingai, bet palyginkime – vien tam, kad apsaugotų savo vartotojus nuo Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltos energetinės krizės padarinių, praėjusiais metais Europos šalys papildomai išleido 792 mlrd. eurų! Išvada viena – atsinaujinanti energetika APSIMOKA.
Atsinaujinančiosios energijos pasiūla Europoje, remiantis naujausiais ES sprendimais, turės augti 20 proc. per metus, kad iki 2030 m. būtų patenkintas numatomas elektros energijos poreikis.
Lietuvoje judėti turėtume dar greičiau. Nes sumos, kurias permokame už netvarią energiją, yra įspūdingos.
Gamtinių dujų kainos Lietuvoje 2022 metų antrą pusmetį buvo vienos aukščiausių Europos Sąjungoje. Lietuvoje 2022 metų II pusėje gamtinių dujų kainos nebuitiniams vartotojams augo 256 proc. ! palyginti su 2019-2021 vidutine kaina.
Elektros kainos Lietuvoje nebuitiniams vartotojams didėjo 215 proc., palyginus su 2019-2021 m. kaina, Latvijoje – 97 proc., Estijoje – 158 proc., kai visoje Europos Sąjungoje – tik 65 procentais.
Tai apie kokį konkurencingumą galime kalbėti? Visi suprantame, kad nesame gamtinių išteklių pertekusi šalis. Vis dar labai nestabilios, o kai kuriais atvejais ir rizikingos tiekimo grandinės, nesutvarkytas ir dar labai trapus nepriklausomos energijos tinklas ir negebėjimas lanksčiai ir greitai reaguoti į konkurencinę investicinę aplinką mūsų ne bet kokiam, o GERAM išgyvenimui gali smarkiai pakišti koją.
Atgal
.jpg)
