EKONOMIKA
2023.09.30. Lengvas atodūsis prieš tikrąją „ekonominę žiemą“
Vidmantas Janulevičius, Pramonininkų konfederacijos prezidentas
Lietuvos banko šiandieninė prognozė sako, kad Lietuvos ekonomika šiais metais trauksis 0,6 procentais. Nebe taip blogai, kaip prognozavo (-1,3proc.). Ar dangus ir virš Lietuvos pramonės tikrai tampa šviesesnis?
Aišku, antroji metų pusė dar nebus nei lengva, nei paprasta. Nudžiuginęs šių metų antrasis ketvirtis, panašu, buvo tik lengvas atodūsis prieš tikrąją „ekonominę žiemą“. Bet jau galime išvardinti ir kelias geresnes naujienas.
*Manau, labai gera žinia yra ta, kad darbo rinka išlieka gana stabili, nepaisant kol kas tik gana pavienių masinių atleidimo atvejų. Įmonės visomis jėgomis stengiasi išsaugoti darbuotojus, net jei jų samdos lūkesčiai prastėja ir ypač – pramonėje.
*Pramonės lūkesčiai, eksportuojančių įmonių lūkesčiai dar kelia nerimą. Praėjusiais metais prekių ir paslaugų eksportas augo 11,9 proc., o šiais metais numatomas prekių ir paslaugų eksporto sumažėjimas 2,4 procentais. Augimo, nors ir nedidelio, laukiama kitais metais. Tikimasi, kad jis sieks 2,4 procento. Tai labai kuklūs skaičiai, žinant, kad nuo 2011 iki 2022 metų prekių eksportas vidutiniškai augo daugiau nei 20 procentų.
*Iš tiesų pramonei atsigauti reikia tik vos kelių dalykų – eksporto rinkų paklausos atsigavimo, adekvačios kapitalo pasiūlos už adekvačią kainą (palūkanas) ir energetinių išteklių konkurencingomis kainomis.
*Apie eksporto rinkų atsigavimą dar sunku kalbėti, nes ES šalių ekonominės prognozės kol kas keičiasi į blogesnę pusę. Vis dar šlubuoja Kinijos pramonė, kurios partnerė Vokietija, ypač jos automobilių pramonė, kol kas neranda naujo konkuravimo ir bendradarbiavimo modelio. Naujų ekonominio veikimo su Kinija būdų ieško visa Europos Sąjunga.
*Kapitalo pasiūla yra, tik jo kainos tampa absoliučiai neadekvačios. ECB vis dar neleidžia atsipalaiduoti, kad jau palūkanų didinimo pikas yra pasiektas ir galima pradėti kalendoriuje užbraukinėti mėnesius iki pirmojo jų mažinimo. Gali būti, kad aukštų palūkanų zonoje strigome ilgam, tad Lietuvai reikia susiimti ir pradėti ieškoti papildomų šios krizės sprendimų būdų, kad kai kurių gyventojų ir verslų padėtis netaptų nepataisoma.
*Energijos išteklių kainos Lietuvoje vis dar yra vienos didžiausių Europos Sąjungoje. Šios problemos sprendimas juda taip lėtai ir taip strigdamas, kad gali susidaryti įspūdis, jog Lietuvoje vystoma kažkokia alternatyvioji ekonomika, kai pramonės konkurencingumą galima užtikrinti mokant didžiausias kainas už energetikos išteklius ir kasmet daugiau nei 10 proc. auginant darbo užmokestį.
*Žinoma, negaliu paneigti, kad darbo užmokestis svarbu, tik mokėti jį reikia pagrįstai. Nes ypatingai svarbaus komponento – talentų – per daug nebūna. Gabių ir motyvuotų darbuotojų mums trūksta visada, todėl labai svarbu neužtrenkti durų jiems prieš nosį.
Atėjo nebedūsavimų metas. Reikia problemas vieną po kitos spręsti, ir ne tik vadovaujantis naujadaru “vertybinė ekonomika”, bet įvertinant ir ekonomikos rodiklius, ekonominius konkurencingumo ir tarptautinio konkuravimo ir tiekimo grandinių veikimo principus.
Manau, jei išmokome skaudžias pastarųjų metų pamokas, tai ir šią ekonominę žiemą išgyvensime ir užvertę jos puslapį artėsime prie labiau optimistinių prognozių.
Atgal
.jpg)
