EKONOMIKA
2023.09.01.Imtis sprendimų trūksta politinės valios
Vidmantas Janulevičius
Pramonininkų konfederacijos prezidentas
Seime toliau juda vadinamoji mokesčių reforma. Taigi – kodėl artėjant recesijai reikia kelti mokesčius?
Argumentai tie patys, kaip prieš kiekvienus rinkimus: mums reikalinga socialiai teisingesnė mokesčių sistema, tad tik pakėlę visiems mokesčius mes pasirūpinsime jau ne šiaip šlubuojančiomis, bet vietomis atvirai merdinčiomis šalies švietimo ir sveikatos priežiūros sistemomis.
Ar tikrai Lietuvoje norima įgyvendinti mokesčių reforma, grindžiama kuo didesnio progresyvumo principais, bus kur kas geresnė nei Estijoje taikoma proporcinė mokesčių sistema, nes esą Lietuvoje mes labiau rūpinamės pagrindinių valstybės funkcijų finansavimu?
Skamba neįtikinamai? Tikrai taip, nes tiesiog tai yra NETIESA.
Pradėkime nuo švietimo kaip vienos pagrindinių valstybės funkcijų. Jau buvome minėję, kad Estijos biudžeto pajamos iš mokesčių jau daug metų siekia apie 33 proc. BVP, tuo metu Lietuvos, prognozuojama, pamažu augdama ši dalis pasieks 33 proc. TIK šiais metais (manytina, dėl įvesto labai abejotinos vertės LAIKINO vertės bankų mokesčio).
Taigi kalbant apie švietimą, Lietuvoje išlaidos jam tesudarė 4,8 proc. BVP, tuo metu Estijos valdžios išlaidos švietimui 2021 metais siekė 5,9 proc. BVP (žr. pav.).
Akivaizdu: Estija, į biudžetą surinkdama iš mažesnių nei Lietuvoje mokesčių sąlyginai tokią pačią BVP dalį, švietimui skiria daugiau. Tad problema akivaizdžiai ne mokesčių dydis, o valdžios prioritetai.
Antra, Estijos jaunuolių skaitymo gebėjimai yra patys geriausi Europoje (EBPO PISA 2018 skaitymo gebėjimų vertinimas; kol kas nėra naujesnių duomenų, nes reguliarus jaunuolių gebėjimų vertinimas buvo nukeltas dėl pandemijos), t. y. valstybės išlaidų švietimui efektyvumas yra didelis.
Peršasi paprasta išvada, kad ne naujų pajamų valstybės biudžetui reikia, bet realaus išlaidų audito ir optimizavimo – taip, kaip tai daro bet koks verslas, kai susiduria su problemomis.
Sutikite, nebūtina automobiliui skubėti pirkti naujų padangų, jei iš variklio bėga tepalai. Taigi tik išsprendus struktūrines, sistemines problemas galima kalbėti apie naujus mokesčių poreikius.
Bet reformų kūrėjai įkyriai bando statyti vežimą priešais arklį ir mums įrodyti, kad valstybės automobiliui, kurio variklis šlubuoja, pirmiausiai būtinos ir naujos žieminės, ir vasarinės padangos. O gal vertėtų pradėti nuo techninės apžiūros?
Grįžtant prie vargšės kiekvienų rinkiminių metų arkliuku tampančios švietimo sistemos, pirmiausia reikia rasti neefektyvaus išlaidų naudojimo problemas, ir tik po to, jei reikia, skirti papildomą finansavimą. Bėda turbūt ta, kad sistemos efektyvumą lemtų gana nepopuliarūs sprendimai, kurių imtis pritrūksta politinės valios. Kelti mokesčius ir mojuoti skylėtomis socialistinėmis vėliavomis kur kas paprasčiau.
Bet svarbiausia išvada, kurią laikas padaryti, ta, kad mokesčių surinkimo sistema (struktūra) Lietuvoje yra mažiau efektyvi nei Estijos, o mokesčių panaudojimas – dar neefektyvesnis.
Atgal
.jpg)
