EKONOMIKA
2023.06.06. Darbo užmokesčio augimo spurtas Lietuvoje tęsiasi (duomenų komentaras)
Nepaisant silpstančio ekonominio aktyvumo ir didėjančio nedarbo, atlyginimai šalies ūkyje ir toliau auga sparčiai. Šių metų pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalyje buvo 13,3 proc. didesnis nei prieš metus. Spartų augimą lemia ne tik dirbantiesiems palanki darbo rinkos padėtis, siejama su įtempta situacija dėl darbuotojų trūkumo, bet ir metų pradžioje padidinta minimalioji mėnesinė alga.
Naujausius duomenis komentuoja Ekonomikos departamento vyresnioji ekonomistė Justina Zajankauskaitė.
Nepaisant silpstančio ekonominio aktyvumo ir didėjančio nedarbo, atlyginimai šalies ūkyje ir toliau auga sparčiai. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje buvo 13,3 proc. didesnis nei prieš metus (žr. A pav.) ir beveik 4 proc. didesnis nei ankstesnį ketvirtį (pagal sezoniškumą pakoreguoti duomenys). Privačiojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai per metus padidėjo 13,6, viešojo šiek tiek mažiau – 12,6 proc. Spartų augimą lemia ne tik dirbantiesiems palanki darbo rinkos padėtis, siejama su įtempta situacija dėl darbuotojų trūkumo, bet ir metų pradžioje padidinta minimalioji mėnesinė alga (MMA).
Minimalaus atlygio padidėjimas pastebimai prisidėjo prie darbo užmokesčio pokyčių. Nors mažiausiai uždirbančiųjų darbo užmokestis didėjo sparčiausiai (panašiu dydžiu kaip padidėjo MMA – 15 %), gyventojų, gaunančių didesnes pajamas, atlygio augimas taip pat neatsiliko. Antrojo dešimtadalio mažiausiai uždirbančiųjų atlygis padidėjo 14,5, trečiojo – 14,3 proc. Mažiausiai jis pakilo 10 proc. didžiausius atlyginimus gaunančių darbuotojų – 11,7 proc. (žr. B pav.). Taigi, kuo darbo užmokestis didesnis, tuo mažiau jis augo. Vis dėlto pokyčiai pinigine išraiška rodo, kad daugiausia uždirbančiųjų atlyginimai per metus padidėjo apie 600 Eur – tai net apie 5 kartus daugiau nei mažiausiai uždirbančių darbuotojų.
Sparčiai atlyginimai kilo tose ekonominėse veiklose, kuriose MMA uždirbančiųjų dalis, palyginti su visų atitinkamo sektoriaus darbuotojų skaičiumi, yra didelė. Nors darbo užmokestis per metus šoktelėjo dviženkliu skaičiumi daugelyje ekonominių veiklų, prie bendro metinio augimo šalies ūkyje daugiausia prisidėjo paslaugų sektoriaus darbuotojų atlyginimai (žr. C pav.) – jame MMA uždirbančiųjų dalis yra santykinai didesnė. Sparčiausiai darbo užmokestis didėjo meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje: palyginti su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu, atlyginimai pakilo net 17,3 proc. (žr. D pav.). Spartus metinis augimas stebėtas ir švietimo; profesinėje, mokslinėje ir techninėje veiklose – jose darbo užmokestis per metus pakilo 17,1 proc. Tai sietina su maža kvalifikuotų darbuotojų pasiūla (Lietuvos banko skaičiavimais, aukštos kvalifikacijos specialistų nedarbas sudaro 6,5 %, nekvalifikuotų asmenų nedarbo lygis siekia apie 18 %) ir didele jų paklausa (didelis laisvų darbo vietų skaičius), o tai lemia didesnį spaudimą darbdaviams šiose aukštos kvalifikacijos veiklose kelti darbo užmokestį. Nekilnojamojo turto operacijų; žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklose dirbančiųjų atlyginimai kilo šiek tiek mažiau.
Nuo pandeminio laikotarpio pradžios tebesitęsiantį atlyginimų augimo spurtą lemia ir itin didelė naujų darbuotojų paklausa. Šių metų pradžioje šalies ūkyje darbo užmokestis buvo pusantro karto didesnis nei vidutiniškai 2019 m. (žr. E pav.). Vis dėlto pradeda ryškėti atotrūkis tarp ekonominių veiklų. Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį ketvirtį užimtieji informacijos ir ryšių sektoriuje uždirbo 56 proc. daugiau nei vidutiniškai 2019 m. Šiek tiek nuosaikesniu augimu (41 %) išsiskyrė apdirbamosios gamybos sektorius – jame laisvų darbo vietų yra netgi mažiau nei prieš pandemiją (žr. F pav.). Šiuo metu didžiausia kova dėl darbuotojų vyksta transporto sektoriuje: jame laisvų darbo vietų skaičius sudaro beveik ketvirtadalį visų laisvų darbo vietų šalies ūkyje ir yra net apie tris kartus didesnis nei prieš pandemiją. Darbo pasiūlymų gausu ir apgyvendinimo ir maitinimo bei informacijos ir ryšių veiklose.
Įtampa dėl darbuotojų trūkumo problemų darbo rinkoje neblėsta net ir didėjant nedirbančių asmenų skaičiui. Nedarbo lygiui išaugus iki 7,7 proc., itin didelė laisvų darbo vietų pasiūla neleidžia įtampai darbo rinkoje reikšmingiau sumažėti (žr. G pav.). Įtampos lygis, vertinamas pagal laisvų darbo vietų ir bedarbių santykį, krinta trečią ketvirtį iš eilės, tačiau vis dar yra dvigubai didesnis nei vidutiniškai 2008–2023 m. Laisvų darbo vietų lygis (laisvų ir visų darbo vietų santykis) beveik siekia istorines aukštumas ir sudaro 1,9 proc. (žr. H pav.). Šalyje fiksuojama net apie 27 tūkst. laisvų pozicijų samdomiesiems darbuotojams – tai rodo geresnes įsidarbinimo galimybes ir leidžia darbuotojams drąsiau derėtis dėl atlygio.
Po praėjusiais metais fiksuoto reikšmingo kryčio realusis neto darbo užmokestis pamažu atsigauna. Nepaisant spartaus nominaliojo darbo užmokesčio augimo skirtingose ekonominėse veiklose ir bendrai šalies ūkyje, realusis neto darbo užmokestis šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, vis dar buvo 5,4 proc. mažesnis. Darbo rinkai rodant atsparumą ir infliacijos rodikliui tebemažėjant, šių metų antrąją pusę nominaliojo darbo užmokesčio augimas viršys infliaciją, todėl gyventojų perkamoji galia ir vėl pradės didėti.
Atgal
