EKONOMIKA
2023.05.29. Debesuota be pragiedrulių
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas
Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje tęsiasi ekonomikos nuosmukis, kuris neigiamai pradeda veikti ir darbo rinką. Artimiausiu metu ekonomikos atšilimas yra mažai tikėtinas, bet didesnių sukrėtimų taip pat turėtų pavykti išvengti.
Balandžio mėnesį Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtys buvo 7,5 proc. mažesnės nei prieš metus – tai mažesnis nuosmukis nei pirmąjį šių metų ketvirtį, bet vis dar rodo gerokai aptirpusią paklausą lietuviškoms prekėms. Tiesa, atskirose pramonės šakose matome labai nevienodas tendencijas.
Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius metalų ir trąšų gamyba buvo trečdaliu mažesnė nei prieš metus, baldų gamyba susitraukė šeštadaliu, tekstilės – dešimtadaliu. Tačiau tuo pat metu vis dar gana sparčiai augo įvairių elektronikos prekių, transporto priemonių ir jų komponentų, vaistų gamyba.
Patikslinti pirmojo ketvirčio BVP duomenys rodo, kad Vokietijos ekonomika pasinėrė į recesiją. Ne geresnės tendencijos stebimos ir Švedijoje bei Estijoje. Kol daugelyje pagrindinių eksporto rinkų matome besitęsiantį vartojimo kritimą, sunku tikėtis ir Lietuvos eksporto suklestėjimo.
Panašu, kad kai kurios pramonės ir prekybos įmonės, matydamos atslūgstančią paklausą ima atsisakyti dalies darbuotojų. Nedarbo lygis, praėjusių metų vasarą nukritęs beveik iki 5 procentų, šiuo metu jau pakilo virš 7 procentų. „Sodros“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį nedarbo išmokų gavėjų skaičius išaugo 11 tūkstančių žmonių.
Tačiau kol kas daugelis Lietuvos gyventojų jaučiai labai gerai – vartotojų pasitikėjimo rodiklis pastarąjį pusmetį nuolat gerėjo ir šiuo metu viršija ilgalaikį istorinį vidurkį. Beveik rekordinėse aukštumose išlieka gyventojų asmeninės finansinės padėties vertinimas ir planai leisti pinigus stambiems pirkiniams.
Gyventojų nuotaikoms teigiamos įtakos turėjo sparčiai mažėjusi infliacija, netrukus sugrįšianti į vienaženklę teritoriją, ir, ypač, toliau sparčiai augantys atlyginimai. Vidutinis darbo užmokestis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo net 13,3 proc. didesnis nei prieš metus. Tiesa, „Swedbank“ klientų duomenimis, balandžio mėnesį atlyginimų metinis augimas jau sulėtėjo ir siekė tik 12 proc. Kadangi vis didesnė dalis įmonių skundžiasi nebe darbuotojų, o paklausos, trūkumu, atlyginimų augimas turėtų ir toliau lėtėti.
Vis tik nepaisant teigiamų lūkesčių ir spartaus atlyginimų augimo gyventojų vartojimas nebeauga nuo praėjusios vasaros. Balandžio mėnesį mažmeninė prekyba buvo 3,3 proc. mažesnė nei prieš metus. Itin atslūgo gyventojų noras įsigyti ne pirmojo būtinumo ilgalaikio vartojimo prekes – prekyba kompiuterine, buitine technine bei įvairiomis laisvalaikio prekėmis buvo dešimtadaliu mažesnė nei prieš metus. Pastarąjį mėnesį sumažėjo ir Iki šiol sparčiai augusios gyventojų išlaidos restoranuose bei baruose.
Vis dar kylančios palūkanų normos ir sumažėjęs būsto įperkamumas toliau slopina būsto rinką. Sandorių skaičius nukrito į maždaug 2019 metų lygį, tačiau priešingai nei daugelyje kitų Šiaurės ir Baltijos šalių, kainos šiemet kol kas išliko beveik nepasikeitę (o Kaune net išaugo). Didėjant nedarbo lygiui ir tirpstant pirkėjų gretoms gali pasikeisti ir kainų tendencijos.
Taigi, kol kas Lietuvos padangėje nėra daug optimizmo spindulių, matome besitęsianti ekonomikos atvėsimą. Kol kas galima pasidžiaugti, kad tai yra tik ekonomikos atvėsimas, o ne audra.
