EKONOMIKA
2023.05.27. Investuotojų nuotaikos pozityvios, tačiau jas gadina įsitvirtinusi infliacija
Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas
Signalai, kad JAV politikams turėtų pavykti pasiekti susitarimą dėl valstybės skolos lubų padidinimo, lėmė išaugusį investuotojų pasitikėjimą ir teigiamą impulsą pasaulio akcijų rinkoms. „S&P 500“ praėjusią savaitę pakilo į 9 mėn. aukštumas, Vokietijos DAX pasiekė aukščiausią savo lygį istorijoje, Japonijos „Nikkei 225“ – aukščiausią lygį per 33 metus. Kita vertus, investuotojai, įskaitant ir patį Warreną Buffetą, laukia ateinančių sunkesnių laikų.
Įsitvirtinusi infliacija
Sent Luiso FED vadovas Jamesas Bullardas prognozavo, kad FED tikriausiai turės dar padidinti palūkanų normas, tačiau galutinai dėl to nuspręs įvertinęs duomenis. „Agresyvi politika, kurios laikėmės per pastaruosius 15 mėnesių, sustabdė infliacijos augimą, tačiau nėra aišku, ar mes judame link 2 proc. tikslo“, – sakė jis.
Remiantis Niujorko FED apklausa, JAV vartotojai tikisi, kad infliacijos lygis artimiausiu metu kils kukliau. Vidutinis vienerių metų infliacijos lūkestis balandžio mėn. siekė 4,4 proc. ir buvo 0,3 proc. punkto mažesnis nei kovą. Kita vertus, 3 ir 5 metų perspektyvos pablogėjo.
Bendra balandžio infliacijos ataskaita buvo labai artima lūkesčiams, tačiau rinkos laukė didesnio netikėtumo. Nepanašu, kad infliacija toliau vėstų, o FED turėtų patikslinti pagrindinės infliacijos prognozes ir vėl padidinti palūkanas birželį. Infliacija išlieka neįtikėtinai stabili per pastaruosius 5 mėnesius.
JAV ekonomika atgavo pagreitį
Naujausi ekonominiai duomenys JAV rodo, kad ekonomika atgavo pagreitį, o įmonės planuoja samdyti ir didinti atlyginimus – abu veiksniai skatina infliaciją. „Bank of America“ pranešė, kad visose pajamų grupėse namų ūkių santaupos ir sąskaitų likučiai yra daugiau kaip 40 proc. didesni nei 2019 m. Tai gali toliau palaikyti vartotojų išlaidas ir atitolinti ekonomikos susitraukimą.
„Bloomberg“ ekonomikos staigmenų indeksas yra beveik aukščiausias per daugiau nei vienus metus. Be to, ką tik užfiksuotas stipriausias įmonių pelnų lūkesčių santykis per dvejus metus – apie 40 proc. daugiau įmonių tikisi aukštesnio pelningumo.
Minėti veiksniai rodo didesnę paklausą ir infliaciją, nebent reikšmingiau pasikeistų užimtumas ir darbo rinka taptų didesne problema nei kainų augimas. Jei taip neatsitiks, FED toliau laikysis savo kurso griežtinant pinigų politiką ir tai sukels investuotojų, kurie tikisi palūkanų mažėjimo, nusivylimą.
Penktadienio (gegužės 19 d.) rinkos duomenimis per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ nukrito 0,57 proc., „S&P 500“ prekybos laikotarpį baigė 1,3 proc. aukščiau, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ paaugo net 3,3 proc.
W. Buffettas: ekstremalus išlaidavimo laikotarpis baigėsi
Nepaisant gero pirmo ketvirčio JAV įmonėms, priešakyje laukia sunkesni laikai. Apie juos gegužės pradžioje vykusiame kasmečiame „Berkshire Hathaway“ akcininkų susirinkime įspėjo legendinis amerikiečių investuotojas Warrenas Buffetas.
Pasak jo, ekstremalus vartotojų išlaidavimo laikotarpis baigėsi, o situacija rinkoje yra visiškai kitokia nei prieš 6 mėn. Dėl to verslams reikės prie to prisitaikyti ir imtis atsargų išpardavimų, ko neteko daryti pastaruosius keletą metų.
Jis prognozuoja, kad, nepaisant apie 13 proc. išaugusių „Berkshire Hathaway“ pajamų per pirmą metų ketvirtį, toliau šįmet laukia pajamų mažėjimas. Kita vertus, kadangi jo valdomas konglomeratas yra sukaupęs apie 130 mlrd. JAV dol. rezervų, jis tikisi uždirbti iš investicijų į JAV iždo obligacijas.
Vėl stiprėjantis JAV doleris
Euro kursas per pastarąsias savaites JAV dol. atžvilgiu nukrito 1,8 proc. ir nusistovėjo ties 1,08 JAV dol. riba. Tuo metu svaro sterlingo kursas fiksavo beveik 1,4 proc. kritimą prieš JAV dol. ir praėjusį penktadienį buvo prekiaujamas 1,24 JAV dol. santykiu. Japonijos jena silpnėjo toliau (2,1 proc.), jos kursas prekyboje siekė 137 jenas už dolerį.
„Swedbank“ valiutų strategijų vertinimu, JAV dol. kursą pakėlė Kinijos atsigavimo sulėtėjimas, augantis neužtikrintumas rinkoje ir galimo palūkanų mažinimo nukėlimas. Manoma, kad JAV dol. sustiprėjimas yra laikinas, tačiau neapibrėžtumas išlieka didelis.
Siekis sustiprinti Švedijos kroną
Po Švedijos centrinio banko susitikimo praėjusį mėnesį Švedijos krona euro atžvilgiu sustiprėjo daugiau nei 1 proc., nors ši valiuta dar turi nueiti ilgą kelią, o investuotojai vis dar susirūpinę dėl šios šalies nekilnojamo turto rinkos perspektyvų.
Švedijos centrinio banko „Riksbank“ vertinimu, toliau silpstanti krona neigiama veiktų infliacijos perspektyvą, todėl į tai turi būti atsižvelgiama vykdant pinigų politiką. Stipresnė krona leistų lengviau pasiekti 2 proc. infliacijos tikslą.
Kita vertus, jai sustiprėti iš dalies neleidžia ir rinkos dalyvių lūkesčiai, kurie skeptiškai vertina tolesnio bazinio palūkanų didinimo galimybę. Gegužės pradžioje „Riksbank“ bazinę palūkanų normą padidino iki 3,5 proc.
10 mėn. trunkanti JAV iždo obligacijų inversija
Obligacijų rinkose prekybininkai neapsisprendžia dėl galimo FED palūkanų trajektorijos pasikeitimo. Stebėtinai stiprūs JAV darbo vietų duomenys panaikino lūkesčius dėl liepos mėnesio palūkanų mažinimo. Vis dėlto išvestinės palūkanų normų priemonės ir toliau rodo, kad iki metų pabaigos palūkanos turėtų būti sumažintos 0,5 proc. punkto.
JAV pinigų rinkos fonduose saugomų pinigų suma antrą savaitę išaugo iki visų laikų aukščiausio lygio, nes investuotojai ir toliau vengė mažiau apmokamų bankų indėlių. Per savaitę iki gegužės 18 d. į šiuos fondus pateko apie 13,56 mlrd. JAV dol., o bendras turtas padidėjo iki 5,34 trln. JAV dol.
FED pakėlus pagrindinę palūkanų normą iki aukščiausios per 16 metų, trumpalaikės palūkanų normos, viršijančios 5 proc., toliau vilioja investuotojus. 2 metų obligacijų pajamingumas per pastarąsias dvi savaites išaugo 28 baziniais punktais ir pasiekė 4,28 proc. (aukščiausias lygis šiame cikle siekė 5,05 proc.) 10 metų obligacijų pajamingumas per minėtą laikotarpį taip pat paaugo 18 bazinių punktų iki 3,7 proc.
Pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp dvejų ir 10 metų pajamingumo išlieka apversta, inversija pastaruoju metu yra tarp -50 ir -60 bazinių punktų.
ECB žada tolesnį griežtinimą
Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Klaasas Knotas teigė, kad bazinės palūkanos bus didinamos toliau vyraujant „per aukštai“ bazinei infliacijai.
ECB numato savo 2 proc. infliacijos tikslą pasiekti 2025 m., o rinkos dalyviai neturėtų tikėtis, kad ECB sustabdys pinigų politikos griežtinimą liepą, ką šiuo metu prognozuoja analitikai.
ECB valdybos narys ir Latvijos centrinio banko vadovas Martinas Kazakas nurodė, kad ECB dar turi padaryti nemažai darbo, o siekiant sutramdyti infliaciją, palūkanų normos turės būti didinamos toliau. Rinkos dalyvių lūkestį dėl bazinių palūkanų sumažinimo kitą pavasarį jis apibūdino kaip „labai ankstyvą“.
Prognozuojama didesnė infliacija
Vartotojų lūkesčiai dėl infliacijos euro zonoje ženkliai išaugo, o tai sustiprino ECB pareigūnų, teigiančių, kad palūkanų normas gali kelti ir po vasaros, toną. Ateinančių 12 mėnesių lūkesčiai padidėjo nuo 4,6 proc. vasarį iki 5 proc. kovą, skelbiama ECB mėnesinėje apklausoje.
Artimiausių 3 metų lūkesčiai dėl infliacijos pakilo nuo 2,4 proc. iki 2,9 proc. dar labiau nutoldami nuo tikslinio infliacijos lygio. Savo infliacijos perspektyvą padidino ir Europos Komisija, kuri tikisi 5,8 proc. metinės infliacijos šįmet ir 2,8 proc. infliacijos kitąmet. Ankstesnė prognozė siekė atitinkamai 5,6 proc. ir 2,5 proc. Atitinkamai padidintos ir ekonomikos augimo prognozės, kurios atspindi euro zonos regiono ekonominį atsparumą.
Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio (gegužės 19 d.) prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 0,4 proc. aukščiau, Vokietijos DAX indeksas paaugo 2 proc., Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas sumažėjo apie 0,3 proc., o Baltijos „OMX BALTIC BENCHMARK“ per dvi savaites nusmuko apie 1,5 proc.
Kinija atsigauna lėčiau nei tikėtasi
Ekonomistai nesutaria dėl Kinijos ekonomikos perspektuvų. Žema palyginamoji praėjusių metų bazė leidžia lengviau pasiekti augimą šįmet, todėl „StanChart“ vis dar tikisi 5,8 proc. plėtros. Vis dėlto „JPMorgan“ ir „Barclays“ mažina šių metų Kinijos augimo prognozę.
Kinijos eksporto augimas balandį sulėtėjo, o importas smuko labiau nei tikėtasi, todėl kyla papildomų klausimų dėl ekonomikos atsigavimo stiprumo. Vartotojų infliacija balandį atvėso labiau nei tikėtasi, o gamintojų kainos dar labiau pasitraukė į defliacijos teritoriją.
Metinė infliacija susitraukė iki 0,1 proc., kas tapo mažiausiu dydžiu per 2 metus. Gamintojų kainos balandį sumažėjo 3,6 proc., o kovo mėnesį jos buvo kritusios 2,5 proc.
Kinijos pramonė balandį išaugo 5,6 proc., o mažmeninės prekybos augimas siekė 18,4 proc. Investicijų į ilgalaikį turtą augimas per pirmuosius keturis metų mėnesius sulėtėjo iki 4,7 proc., o jaunimo nedarbo lygis praėjusį mėnesį išaugo iki rekordinių 20,4 proc. „Swedbank“ analitikai atkreipia dėmesį, kad praktiškai visi Kinijos paskelbti naujausi rodikliai nesugebėjo pateisinti rinkos lūkesčių.
Japonijos „Nikkei“ per pastarąsias dvi savaites paaugo net 6,4 proc., o Kinijos „blue chips“ CSI 300 nukrito beveik 3 proc., Honkongo „Hang Seng“ per laikotarpį susitraukė 4,1 proc.
Kitąmet laukia naftos pertekliaus
JAV Energetikos informacijos administracija (EIA) prognozuoja, kad „brent“ rūšies naftos kaina padidės nuo 74 JAV dol. už barelį gegužę iki 79 JAV dol. už barelį rugsėjį, o 2023 m. pabaigoje sumažės iki vidutiniškai 78 JAV dol. už barelį.
Be to, prognozuojama, kad 2024 m. skysto kuro atsargos padidės 280 tūkst. barelių per dieną, o 2024 m. jų perteklius sudarys 530 tūkst. barelių per dieną, kas spaus naftos kainas žemyn. Kitų metų pabaigoje „brent“ rūšies nafta gali kainuoti apie 72 JAV dol. už barelį.
„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 1,8 proc. žemiau ir siekė 75 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina taip pat atpigo 2,2 proc. iki 71 JAV dol. už barelį. Aukso kaina vėl krito žemiau 2 000 JAV dol. ribos iki 1 977 JAV dol. už unciją.
Atgal
