EKONOMIKA
2022.10.11.Gyventojai savo finansinę padėtį vertina santūriau
Gyventojų finansinius lūkesčius slopina padidėjęs neapibrėžtumas dėl ateities: nors daugiau jų teigia, kad pajamos didėjo, o santaupos nesumažėjo, namų ūkiams nerimą kelia išaugusios išlaidos būtiniausioms reikmėms ir turimų įsipareigojimų našta. Kas antras namų ūkis nurodo galimą finansinės padėties pablogėjimą kaip priežastį taupyti – dauguma namų ūkių vis dar nėra sukaupę rekomenduojamo 3–6 mėn. pajamų rezervo, rodo naujausia namų ūkių apklausa.
„Gyventojų finansiniai lūkesčiai pastebimai atvėso – siekis apsidrausti nenumatytų išlaidų atveju bei nerimas dėl toliau galinčių kilti maisto produktų kainų ir komunalinių mokesčių gali paskatinti mažinti nebūtinąsias išlaidas bei vartojimą ir daugiau taupyti“, – sako Arnoldas Bytautas, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas.
Nors darbo rinka vis dar palanki dirbantiesiems ir šiemet daugiau respondentų pajuto pajamų prieaugį, bendras finansinės padėties vertinimas nepakito. Teigusiųjų, kad per pastaruosius 6–12 mėn. jų pajamos padidėjo, dalis paaugo nuo 22 proc. pernai iki 30 proc. šiemet. Kad pajamos nepakito, nurodo maždaug pusė apklaustųjų (pernai 43 %), kad jos sumažėjo, teigia 19 proc. (pernai 43 %). Daugiau nei pusė namų ūkių (53 %) savo finansinę padėtį vertina vidutiniškai, t. y. beveik taip pat kaip ir ankstesniais metais.
Vis dėlto energijos ir kitų būtinųjų pragyvenimo išlaidų šuolis ir brangęs skolinimasis turėjo itin reikšmingą įtaką namų ūkių turimų įsipareigojimų vertinimui. Šeši iš dešimties – daugiausia per visą apklausos vykdymo laikotarpį – teigia, kad turimi finansiniai įsipareigojimai yra našta. Palyginti su ankstesniais metais, finansinius įsipareigojimus vertinančių kaip naštą dalis padidėjo pustrečio karto. Atsargiai vertinamos ir ateities perspektyvos. Numatomas tolesnis paskolų brangimas bei lūkesčiai dėl augančios komunalinių mokesčių naštos artimiausią žiemą lėmė, kad beveik pusė respondentų ir ateinančiais 12 mėn. turimus įsipareigojimus įvardija kaip naštą. Vis dėlto dauguma turinčiųjų finansinių įsipareigojimų vykdo juos laiku. Dalis namų ūkių, kurie per paskutinius 12 mėn. turėjo sunkumų vykdant paskolų įsipareigojimus, per metus netgi sumažėjo 2 proc. punktais ir sudarė 11 proc.
Daugiau nei pusė namų ūkių (56 %) teigia nors šiek tiek susitaupantys – ši dalis pastaruosius trejus metus vis dar yra panaši. Tačiau rekomenduojamą 3–6 mėn. pajamų santaupų rezervą turi sukaupę tik ketvirtadalis apklaustųjų, t. y. trys iš keturių apklaustųjų iš turimų santaupų negalėtų išgyventi ilgiau nei 3 mėn. Namų ūkiams svarbiausia taupymo priežastis tebebuvo nenumatytos išlaidos ateityje (62 %). Galimą finansinės būklės pablogėjimą ateityje kaip priežastį taupyti, įvardija 45 proc. namų ūkių, taip pat svarbios taupymo priežastys buvo siekis įsigyti smulkius pirkinius (40 %) ir ilgalaikiai taupymo tikslai (39 %).
Pagrindinės namų ūkių taupymo ir investavimo priemonės tebebuvo sąskaita banke arba kredito unijoje (65 % iš sutaupančių apklaustųjų) ir santaupos grynaisiais pinigais (56 %). Patraukliausia investicija ir toliau dažniausiai įvardijamas nekilnojamasis turtas (NT). Kad būstas ar kitas NT yra patraukliausia investicija teigė 62 proc. respondentų. Šios investicijos patrauklumas smarkiai viršija kitas alternatyvas – vertybinius popierius (10 %), investicinius fondus (8 %), auksą ir meno dirbinius bei virtualiąsias valiutas (po 6 %).
Per metus gerokai pasikeitė namų ūkių lūkesčiai dėl būsto kainų. Manančiųjų, kad kainos kils sumažėjo triskart – nuo 70 iki 22 proc. ir dabar vyrauja lūkestis, kad per artimiausius 12 mėn. būsto kainos nesikeis (73 % respondentų).
Lietuvos bankas
Atgal
