EKONOMIKA
2022.08.09. Infliacija netrukus turėtų sumažėti
Remiantis naujausiais paskelbtais Lietuvos statistikos departamento liepos mėn. duomenimis, metinės infliacijos spartėjimas Lietuvoje slopsta. Vis labiau įtraukiant aukštesnės palyginamosios bazės efektą, kai kainos lyginamos su jau padidėjusiomis kainomis prieš metus, metinė infliacija prasidėjus rudeniui turėtų sumažėti. Jeigu nebus netikėtų sukrėtimų, pingančios žaliavos – tokios kaip, pavyzdžiui, nafta ir metalai, taip pat švelnins spaudimą infliacijai ateityje.
Komentuoja Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė
Liepos mėn. metinė infliacija sudarė 21,6 proc. (birželio mėn. – 21 %) ir, palyginti su birželio mėn., padidėjo 0,6 proc. punkto. Tai yra mažiausias metinės infliacijos padidėjimas nuo praėjusių metų rugsėjo mėn. Infliaciją vis dar kursto sparčiau brangęs maistas, kuris sudaro apie penktadalį vartotojų krepšelio, tad ir maisto kainų pokytis turi santykinai didelę įtaką bendram infliacijos rodikliui. Liepos mėn. maisto prekės buvo beveik trečdaliu brangesnės nei prieš metus. Iš itin sparčiai brangusių maisto prekių grupių galima išskirti pieno produktus ir aliejų bei kitus riebalus – jie buvo atitinkamai 44 ir 43 proc. brangesni nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pieno produktų kainų šuoliui reikšmingą įtaką darė kilusios pieno supirkimo kainos Lietuvoje – natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos birželio mėn. buvo 72 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Apskritai paėmus, maisto kainų augimui įtakos turi jau praėjusiais metais sparčiau pradėjusios kilti maisto žaliavų kainos pasaulyje, kurios prasidėjus karui dar labiau šoktelėjo aukštyn. Tiesa, liepos mėn. maisto žaliavų kainos pasaulyje sumažėjo, tačiau tebebuvo 13 proc. didesnės nei prieš metus. Be išaugusių maisto žaliavų kainų, maisto kainas kelia ir kiti maisto prekių savikainą didinantys veiksniai – tokie kaip padidėjusios energijos, trąšų ir pašarų kainos, kylantis darbo užmokestis. Numatoma, kad veikiamos šių veiksnių maisto kainos dar kils, o jų augimo mastas reikšmingai priklausys nuo šių metų derliaus kiekio ir kokybės tiek Lietuvos, tiek ir pasaulio rinkose.
Liepos mėn., palyginti su birželio mėn., labai pakilo elektros ir dujų kainos vartotojams, tačiau šią įtaką iš esmės nusvėrė atpigę degalai. Liepos mėn. kilo visuomeninio elektros tiekimo kainos vartotojams, patenkantiems į trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą. Elektros kainos didėjo ir nepriklausomą tiekimą pasirinkusiems vartotojams. Vien per liepos mėn. elektros kainos vidutiniškai padidėjo 43 proc. ir buvo beveik 60 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Liepos mėn. padidinus gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams, augo ir gamtinių dujų kainos – jos, palyginti su birželio mėn., ūgtelėjo 20 proc. ir buvo 65 proc. didesnės nei 2021 m. liepos mėn. Tiesa, kilusių elektros ir dujų kainų įtaką infliacijai iš esmės nusvėrė per liepos mėn. atpigę degalai. Liepos mėn. Brent rūšies naftos kainai sumažėjus iki 105 JAV dol. už barelį, degalų kainos, palyginti su birželio mėn., nukrito 6 proc. ir buvo 49 proc. didesnės nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus (birželio mėn. – 64 %). Šis degalų kainų sumažėjimas iš esmės nusvėrė elektros ir dujų kainų padidėjimo įtaką infliacijai, kadangi degalų dalis vartojimo krepšelyje sudaro apie 6,4 proc. ir viršija elektrai (2,3 %) bei dujoms (1,2 %) skiriamą išlaidų dalį .Žvelgiant į ateitį, daugiausia iššūkių energijos kainoms ir apskritai energetikos sektoriui kelia dėl Rusijos apriboto dujų tiekimo Europai kylančios dujų kainos rinkoje bei tvyrančios rizikos dėl dar didesnio tiekimo apribojimo ateityje.
Nors dujų kainos kopia rekordinių aukštumų link, daugelio kitų žaliavų kainos pastaruoju metu mažėja rinkoms baiminantis recesijos ir dėl jos galimai sumažėsiančios žaliavų paklausos. Tai, pavyzdžiui, paveikė naftos ir pagrindinių metalų kainas rinkose. Šiuo metu Brent rūšies naftos kaina svyruoja apie 95 JAV dol. už barelį, o, pavyzdžiui, aliuminio kainos, palyginti su karo pradžioje pasiektu piku, yra sumažėjusios maždaug trečdaliu, vario – ketvirtadaliu. Sumažėjusios minėtų žaliavų kainos kartu su pastaruoju metu mažėjančiomis krovinių gabenimo jūriniais konteineriais kainomis, jei nebus netikėtų sukrėtimų, turėtų švelninti spaudimą infliacijai ateityje. Kainų augimą lėtinti turėtų ir mažėjančio ekonomikos aktyvumo ženklai (šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, Lietuvos realusis BVP sumenko 0,4 %), nes perkelti savikainos padidėjimą į galutinio vartojimo prekių ir paslaugų kainas gamintojams ir prekybininkams bus sunkiau.
Vis dėlto neapibrėžtumas šiuo metu itin didelis, žaliavų kainos labai nepastovios ir yra daug rizikų, kurioms išsipildžius, kainų raida galėtų būti paveikta.
Atgal
