EKONOMIKA
2022.07.18. Ekonomistai teigiamai vertina EK planą dėl galimo rusiškų dujų netekimo: džiugu, kad institucijos ruošiasi dar neatėjus rudeniui
Europos Komisijai (EK) parengtus krizinio plano projektą, numatantį, kad nuo rudens vieši pastatai, biurai ir komercinės paskirties objektai galės būti šildomi ne daugiau kaip iki 19 laipsnių, ekonomistai tvirtina, kad tai teisingas sprendimas, atsižvelgiant į rizikas dėl galimo rusiškų dujų tiekimo į Europą stabdymo.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tvirtina, kad toks sprendimas galėtų sumažinti dujų suvartojimą Europoje, bet į klausimą reikėtų žiūrėti labiau kompleksiškai. Pasak jo, reikia atsižvelgti į tai, kad daug dujų Europoje suvartoja chemikalų pramonė, pavyzdžiui, Belgijoje 11 proc. nuo pramonės gamybos, Lietuvoje beveik – 14 proc., Nyderlanduose – beveik 16 proc., o Vokietijoje – 7 proc.
„Atsižvelgiant į dabartines rizikas ir dabartinę situaciją, manau, kad tas sprendimas nemaža dalimi yra teisingas. Verslo energetikos suvartojimas irgi yra labai svarbus aspektas, nes verslas Europoje suvartoja pakankamai nemažai dujų, tai įsivaizduoju, kad jeigu turėsime problemų su dujų tiekimu, būtų labai svarbu, jog EK užtikrintų tam tikrą suvartojimo balansą tarp verslo ir vartotojų. Tai yra, kad ir vartotojai nukentėtų kuo mažiau, bet ir verslo dujų suvartojimas išliktų kažkokiame lygyje“, – teigė A. Izgorodinas.
Jo manymu, pramonės apimčių kritimas dar labiau priartintų Europą prie recesijos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) susitraukimo, nes pramonė šiuo metu labai stipriai skatina Europos ekonomikos atsigavimą, tačiau A. Izgorodinas mano, kad problemų dėl rusiškų dujų importo turėtų mažėti.
„Kalbant apie dujų importo sutrikimą iš Rusijos, aš asmeniškai visgi laukčiau labiau gerų naujienų negu blogų, nes, žiūrint fundamentaliai, EK priėmė gaires dėl prekių tranzito į Kaliningradą, taip pat susitarė su Kanada, kad ji leistų Rusijai gauti dujų turbiną, tai įsivaizduoju, kad normaliame pasaulyje tokiu atveju ir dujų tiekėjas, t.y. Rusija, turėtų imtis kažkokių teisingų, teigiamų diplomatinių žingsnių ir atlaisvinti dujų tiekimą“, – sakė ekonomistas.
„Aišku, kalbame apie idealų pasaulį ir Rusija šiuo metu yra labai neprognozuojamas žaidėjas, bet aš šiuo metu kol kas gal būčiau linkęs šiek tiek susilaikyti nuo tų superradikalių scenarijų, pagal kuriuos Rusija visiškai uždarys dujas. Pagyvensime, pamatysime, bet kažkaip tikiuosi labiau optimistinio varianto“, – pridėjo jis.
Tuo tarpu finansų analitikas Marius Dubnikovas tvirtino, kad kol kas nėra žinoma, koks dujų trūkumas gali susidaryti, bet plano parengimas rodo, jog toks scenarijus yra galimas. Anot jo, šioje vietoje gerai yra tai, kad EK žiūri į priekį.
„Temperatūros sumažinimas keliais laipsniais viešuosiuose objektuose iš tiesų duotų teigiamą efektą tuo, kad Europos Sąjungos šalys neišleistų daugiau pinigų energetiniams ištekliams. Kitas dalykas, tokiu būdu būtų kovojama su energijos nepritekliumi“, – aiškino M. Dubnikovas.
„Tai yra pirmas signalas, kad galimi energijos tiekimo sutrikimai rudenį, tam yra ruošiamasi, ir yra džiugu, kad institucijos ruošiasi dar neatėjus rudeniui, t.y. dar prieš jam atėjus vyksta pasiruošimo darbai“, – pridūrė jis.
Ištikus radikaliausiam scenarijui, įmanomos ir plano korekcijos
Šią savaitę „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtino, kad tai, jog žiemą gali tekti prisukti šildymą, galioja ne visoms Europos šalims. Pasak jo, Lietuvai, kaip ir Skandinavijos bei kelioms kitoms Europos Sąjungos (ES) šalims, šalti žiemą neteks, nes jos šildymo sistemose daugiau naudoja biokurą, o ne dujas.
M. Dubnikovas mano, kad dėl tokių faktinių aplinkybių yra įmanoma, jog kai kurios šalys nacionaliniu lygmeniu koreguos EK numatytą strategiją. Pasak jo, EK numatytas planas yra dar tik pirmieji žingsniai besiruošiant dujų stygiui.
„Daugiausiai dėmesio kreipiama į didžiąsias ekonomikas. Artėjant žiemai gali būti įvairių korekcijų, ir gali būti, kad bus atsižvelgiama į biokuro naudojimą, ir kai kuriose šalyse nacionaliniu lygmeniu ši strategija bus koreguojama“, – tvirtino ekonomistas.
„Bet kokiu atveju, reikia suprasti, kad energijos vartojimas mažesne apimtimi yra geras dalykas, bet atsižvelgiant į dujų naudojimą, gali būti ir korektūrų šioje politikoje, ir net neabejoju, jog jų bus. Tai yra pirmas žingsnis belaukiant rudens“, – pridūrė jis.
Vis dėlto A. Izgorodinas, ištikus radikaliausiam scenarijui ir artėjant rudeniui bei žiemai Europos dujų saugykloms nebūnant užpildytoms, mano, kad EK imsis kitokių priemonių.
„Manau, kad tokiu atveju EK vardu bus pradėta supirkinėti dujas visose pasaulio rinkose, kokiose tik įmanoma, atskirų europinių šalių įmonės taip pat masiškai supirkinės dujas už bet kokią kainą, kuri įmanoma kitose pasaulio rinkose. Manau, kad galima tikėtis ir Europos Centrinio Banko palaikymo, ir EK skolinimosi palaikymo, tai vėlgi, įsivaizduoju, jog jeigu matysime iš Rusijos pusės visiškai užsuktas dujas, tai tokių techninių sprendimų kaip šildymo temperatūros sumažinimas gali ir neužtekti“, – tikino ekonomistas.
Tačiau jis teigia, kad į šį klausimą nereikėtų žiūrėti pesimistiškai, nes EK turi instrumentus ir konkrečią praktiką, kaip būtų galima pirkti prekes ar paslaugas Europos Sąjungos lygiu. Anot jo, lygiai taip pat EK pirko vakcinas nuo COVID–19 infekcijos per pandemiją.
„Manau, kad šiuo metu dar visa Europa yra laukimo stadijoje, bet jeigu matysime, kad po liepos 21 d. Rusija netiekia dujų tokiomis apimtimis, kokiomis reikėtų, tai EK tiesiog eis radikalesniu keliu, kalbant ne apie dujų tiekimo suvaržymą Europos gyventojams ir įmonėms, bet labiau apie alternatyvių dujų tiekėjų suradimą ir jiems atitinkamų pinigų sumokėjimą“, – sakė A. Izgorodinas.
„Kažkaip galvoju, kad kol kas galbūt nereikėtų labai pesimistiškai žiūrėti į šį klausimą, aš vis dar matau šiek tiek vilties“, – pridūrė jis.
Vilniaus planas šildymui naudoti mazutą neturėtų sukelti problemų
Vilniuje dėl vėluojančios kogeneracinės elektrinės statybos vis dar reikšminga dalis šilumos energijos pasigaminama iš dujų. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama sutaupyti ir sumažinti šildymo kainas, svarsto laikinai nutraukti gamtinių dujų naudojimą ir miesto energetiniams poreikiams, karštam vandeniui bei šildymui naudoti taršesnį, bet pigesnį mazutą.
A. Izgorodino manymu, mazuto naudojimas konfliktų su europinėmis institucijomis dėl jo taršos sukelti neturėtų, nes tai yra laikinas sprendimas, gyvenant išskirtinėmis sąlygomis, ir gali būti taip, kad kito apčiuopiamo varianto, kaip užtikrinti šilumos tiekimą gyventojams, tiesiog nebus.
„Manau, kad fundamentaliai žiūrint į Rusijos dujų tiekimo problemą, ji Europos nenustums nuo žaliojo kurso, manau, kad kaip tik bus priešingai. Tas ėjimas link žalumo, žaliojo kurso kaip tik sustiprės, nes Rusijai tenka per 40 proc. europietiško dujų importo, tai reiškia, kad realiai Europa tiesiog privalo investuoti į alternatyvius energijos šaltinius tam, kad ateityje galėtų apsisaugoti nuo tokių problemų, kurias galbūt mes matysime rudenį“, – aiškino ekonomistas.
Jis tvirtina, kad ilguoju laikotarpiu visa žaliojo kurso tendencija sustiprės ir tam bus duota labai daug pinigų, bet trumpuoju laikotarpiu Lietuva ir dauguma kitų Europos šalių privalės imtis kažkokių mažiau žalių sprendimų tam, kad užtikrintų tiek verslo veikimą, tiek šildymo tiekimą vartotojams.
„Visgi manau, kad tai yra labiau išskirtinis laikotarpis, ir nemanau, kad mes turėsime ilgalaikę problemą, bet šį rudenį tikriausiai reikės imtis kažkokių vienkartinių sprendimų“, – sakė A. Izgorodinas.
Jam pritarė ir M. Dubnikovas, tvirtindamas, kad dėl vieno sezono, ko gero, kažkokių konfliktų ar reikšmingo ekologijos užterštumo, keičiančio ilgalaikę ekologinę aplinką, būti neturėtų.
„Reikia suprasti, kad savivaldybė, svarstydama mazuto deginimą, iš tiesų svarsto kritinę situaciją, kurios imtųsi, jeigu prireiktų. Ar jos prireiks, pamatysime, čia yra ateities klausimas. Bet kokiu atveju, dabar yra laikas rūpintis ir galvoti, kaip atrodys žiema“, – teigė finansų analitikas.
Dėl gresiančios dujų krizės Europos verslui ir vartotojams gali tekti imtis rimtų energijos taupymo priemonių. EK parengtas krizinio plano projektas numato, kad nuo rudens vieši pastatai, biurai ir komercinės paskirties objektai galės būti šildomi ne daugiau kaip iki 19 laipsnių. „Jei veiksmų imsimės dabar, staigaus dujų nutraukimo poveikį sumažinsime trečdaliu“, – sakoma tekste, kurį gavo naujienų agentūra dpa. Čia pažymima, jog yra „didelė rizika“, kad Rusija šiais metais sustabdys dujų tiekimą į Europą.
Įmonės, kurios gali pakeisti dujas, turėtų sumažinti jų vartojimą, sakoma toliau projekte. Tikslas esą yra apsaugoti pramonę, kuri ypač svarbi tiekimo grandinėms ir konkurencingumui. Ir namų ūkiai raginami savo noru vartoti mažiau. „Kiekvienas gali taupyti dujas, dabar“, – rašo EK.
Jau dabar galiojančios taisyklės numato, kad, pritrūkus dujų, pirmenybė būtų teikiama namų ūkiams ir, pavyzdžiui, ligoninėms. Tačiau tam tikrais atvejais ribojimai galimi ir kai kuriems apsaugotiems vartotojams.
Planas dar gali keistis, jis tikriausiai oficialiai bus pristatytas kitą trečiadienį, liepos 20 d.
Europos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorių (ENTSO-G) analizė rodo, kad, jei dujų tiekimas būtų sustabdytas liepą, dujų saugyklos nebūtų užpildytos pakankamai ir todėl žiemą bei kitais metais gali būti juntamas dujų trūkumas. Jei Rusija dujų sklendes užsuktų spalį ar vėliau, rizika paklausai žiemą būtų mažesnė. Tačiau tada liktų mažiau laiko reaguoti.
Poveikis šalims narėms priklausys nuo to, kiek jos priklausomos nuo rusiškų dujų, teigiama projekte.
EK duomenimis, Rusija jau yra smarkiai sumažinusi dujų tiekimą. Dabartinis dujų srautas atitinka mažiau nei 30 proc. 2016-2021 metų vidurkio. Tai lėmė istoriškai aukštas energijos kainas ir išaugino infliaciją. Nėra požymių, kad situacija gerėtų. Ji veikiau toliau blogės, pažymi Komisija.
Atgal
