EKONOMIKA
01.04. Verslo atstovas: 6 mln. eurų rinkoms diversifikuoti nėra daug, tačiau įmonėms reikia lėšų papildomoms priemonėms
Vyriausybės žadami 6 mln. eurų, skirti padėti Kinijos spaudimą patyrusiam verslui rasti naujų prekybos partnerystės krypčių, nėra reikšminga parama, tačiau turėtų padėti įmonėms surasti naujų rinkų, sako Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius. Anot jo, diversifikacija gali būti sėkminga, jei Lietuvos bendrovės turės pakankamai lėšų rengti individualius susitikimus ir samdyti vietinį verslą išmanančius konsultantus.
„Rinkų paieška ir įsitvirtinimas rinkose yra verslo kasdienybė tiek esant sudėtingoms, tiek normalioms sąlygoms. Suprantame, kad turime kompensuoti tam tikrus praradimus. Žinoma, ši 6 mln. eurų parama gal nėra labai didelė, tačiau ji taip pat yra svarbi, nes atsivers papildomos galimybės. Pirmiausia – finansinės: finansuoti dalyvavimą parodose, iš dalies verslo misijas“, – Eltai sakė R. Varkulevičius.
Pasak jo, verslui ypač svarbu, kad skiriama parama būtų kuo platesnė, kadangi finansinė pagalba reikalinga ir rengiant individualius susitikimus su galimais partneriais, ne tik verslo misijoms ar dalyvavimui tarptautinėse parodose. LPPARA prezidentas pastebi ir tai, kad pandemijos metais renginių, kuriuose įmonės galėtų prisistatyti ir surasti naujų partnerių, sumažėjo, išaugo dalyvavimo kaštai.
„Paprastai paramos yra labiau koncentruotos ir orientuotos į verslo misijas ir parodas, tačiau būtų labai svarbu, kad būtų remiami ir individualūs susitikimai, būtų išplėstos galimybės verslui ieškant naujų rinkų. Suprantama, kad pandemijos metu išvykimas, kontaktavimas žymiai sunkesni, tuo pat metu ir brangesni. Tų masinių renginių vyksta ne tiek, kiek vykdavo normaliu periodu“, – teigia R. Varkulevičius.
Kalbėdamas apie galimą persiorientavimo trukmę, R. Varkulevičius sutiko, jog laiko atrasti kuo pakeisti Kinijos rinką, reikės labai daug, tačiau akcentavo, kad verslas jau ieško naujų partnerių kitose šalyse. Alternatyvos Kinijos pirkėjams esą galėtų būti Taivano, Vietnamo, Filipinų ir kitų Pietryčių Azijos šalių, Japonijos ar Lotynų Amerikos rinkos. Siekiant įtvirtinti prekybinius ryšius tose valstybėse, papildomi ištekliai verslui yra būtini, tikina verslo atstovas.
„Kartais reikia papildomų išteklių ir konsultantų iš tų regionų. (...) Kai kalbame apie Lotynų Ameriką, Pietryčių Azijos valstybes, Artimuosius Rytus, reikalingas didesnis prieinamumas, reikalingas produkcijos pristatymas, reikalingas papildomas išsiaiškinimas“, – paramos būtinybę grindžia R. Varkulevičius, be kita ko, pabrėždamas, kad norint įsitvirtinti tolimesnėse rinkose, verslui būtina rengti individualias keliones ir samdyti tikslinę rinką išmanančius vietos konsultantus.
„Reikalingos ne tik parodos ir misijos, kur atskiroje vietoje bus važiuojama „žvejoti“ klientų tiekimui arba pirkimui, bet taip pat labai svarbu, kad būtų individualios kelionės ir susitikimai, finansuojamos vietos konsultantų paslaugos, ypač rinkodarai“, – priduria LPPARA vadovas.
Suma nedidelė, bet pralauš ledus
Paklaustas, kiek įmonių 6 mln. eurų iš tikrųjų padės įsitvirtinti naujose valstybėse, R. Varkulevičius visų pirma pažymėjo, jog nuo Kinijos spaudimo nukentėjusias įmones gali tekti skaičiuoti šimtais, ir nors vertinant Vyriausybės skiriamą sumą neatrodo, kad daug įmonių sulauks apčiuopiamos pagalbos, tai paskatins verslą naujų partnerių ieškoti aktyviau, ypač jei įsitrauks nuostolių patyrusias bendroves vienijančios organizacijos.
„Įmonių turbūt bus šimtai. Žinoma, įmonėms nebus skiriamos labai didelės pinigų sumos, bet jeigu bus pajungtos tam tikros asocijuotos struktūros – prekybos ir pramonės rūmai, šakinės asociacijos, mašinų gamintojai, lengvoji pramonė, bus galima per atskirą misiją, atskiras grupes ir suinteresuoti didesnį Lietuvos įmonių kiekį“, – tikina verslo atstovas.
„Suma nėra didelė, bet ji yra ženkli, kad reikalai pajudėtų iš vietos“, – įsitikinęs R. Varkulevičius.
Anot jo, iššūkių ieškant naujų partnerių patirs mašinų gamybos, maisto produktų, lengvoji pramonė, taip pat su sunkumais gali susidurti baldų, medienos ir cheminių medžiagų pramonė. Didelė biurokratinė našta esą tektų ir vaistų bei maisto papildų gamintojams, kuriems siekiant užsitikrinti tvirtus prekybos ryšius teks kantriai ruošti reikiamus dokumentus, laukti jų vertinimo.
Tam, pasak R. Varkulevičiaus, itin reikalingos papildomos lėšos planuojamų eksportuoti produktų sertifikavimui, kurioms Vyriausybė numatė papildomą milijoną eurų.
„Labai svarbios yra lėšos sertifikavimui, kadangi atskiros rinkos, ypatingai nepriklausančios tokioms sąjungoms kaip Europos Sąjunga, reikalingas naujas persertifikavimas, leidimų gavimas, jų patvirtinimas“, – atskleidžia R. Varkulevičius.
Jo teigimu, Azijos valstybėse įmonės, be kita ko, privalo susimokėti ir už specialias patikrinimo priemones, pavyzdžiui, susijusias su tų kultūrų religinėmis nuostatomis. Visgi verslo atstovas patikina, kad jei verslas dirbs pakankamai intensyviai ir sulauks valstybės institucijų pagalbos, visos reikiamos procedūros bus įveiktos sklandžiai.
„Lietuvos verslas jau anksčiau tam yra prisitaikęs ir žino, ką reiškia tie sertifikavimo centrai ir kaip su jais dirbti, kur jie randasi ir kaip paruošti dokumentus. Visa tai įmanoma ir labai svarbus ir mūsų valstybinių institucijų vaidmuo.“
„ES turime atviras rinkas, o čia tikrai turime sudominti savo produkcijos kokybės ir kainos patrauklumu“, – apibendrino R. Varkulevičius.
Vyriausybė pritarė pagalbos priemonei nuo Kinijos nukentėjusiam verslui
Atgal
