VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

07.10. Lietuva turėjo geriausią startinę poziciją

Žygimantas Mauricas

Ekonomistas

2021 metais šalių stabilumas bus vertinamas ne pagal COVID-19 atvejų skaičių, o pagal biudžeto deficito dydį. Tad jei grafike pavaizduoti krokodilo nasrai (t.y. skirtumas tarp biudžeto išlaidų ir pajamų) artimiausiu metu neužsivers - jie neabejotinai sumažins pasitikėjimą Lietuvos valstybe bei sugriauš šalies ekonomikos augimo potencialą.

Būtų labai apmaudu, nes Lietuva turėjo geriausią startinę poziciją, lyginant su kitomis Baltijos šalimis (Lietuva vienintelė Baltijos šalis, 2019 metais turėjusi perteklinį biudžetą), tačiau tarsi iš gausybės rago besipilančios naujos pinigų išleidimo (ištaškymo) iniciatyvos, vienu rankos mostu gali nubraukti ne tik ilgus metus siektą tvarių viešųjų finansų tikslą, tačiau ir pakirsti pasitikėjimą Lietuva bei išauginti ženkliai išaugsiančios Lietuvos skolos aptarnavimo kaštus (reitingų agentūros gali sumažinti Lietuvos skolinimosi reitingus, o tai, savo ruožtu, pabrangintų skolos, kuri šiais metais išaugs iki 50% BVP, aptarnavimo kaštus). Pavyzdžiui, autoritetinga EBPO institucija Lietuvai šiais metais prognozuoja 9,8% biudžeto deficitą (Latvijai - 5,9%, Estijai - 7,9%). Jei prognozės pasitvirtins, didesnis nei Lietuvoje biudžeto deficitas visoje ES bus tik Italijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje. O kaip dėl 2021 metų? Jau yra dalinami pažadai, kad nežiūrint ekonominės krizės, pensijos 2021 metais turėtų augti 7-8 procentais (žr. nuorodą apačioje), nors pati LR finansų ministerija prognozuoja, kad darbo užmokesčio fondas (iš kurio ir yra finansuojamos pensijos) augs vos 4.6%...

p.s. pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą pensijos kitais metais negali didėti visai, cituoju: "Indeksavimas nevykdomas, jeigu <...> vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami. Tais atvejais, kai indeksavimas nevykdomas, taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai." (t.y. jei ekonomikos augimas yra neigiamas, kaip šiais metais, tai pensijos nėra didinamos, bet ir nėra mažinamos).

Visgi, 2019 metų gruodžio mėn. šiame įstatyme atsidaro papildomas punktas (8.2.7), teigiantis, kad:

"Nuo 2020 m. sausio 1 d. bazinės pensijos dydis gali būti didinamas daugiau negu pagal bazinės pensijos dydžiui taikomą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą IK, atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes. Nuo 2021 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto finansines galimybes, gali būti nustatomas didesnis negu pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas IK" t.y. pensijų indeksavimas yra realiai nebevykdomas, o pensijų dydžiai yra nustatomi pagal politikų pageidavimus - tokie "fokusai" tvarumo Lietuvos viešiesiems finansams tikrai nepridės...

 

Atgal