VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

05.10. Ekonomikos raida šių metų pirmąjį ketvirtį – paskutiniai saulės spinduliai prieš audrą

Komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas

 

Pirmasis ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo palankus, tačiau visą pasaulį apėmusi pandemija antrąjį ketvirtį stipriai suvaržys ir Lietuvos ekonomiką. Remiantis pirmaisiais karantino laikotarpį apimančiais duomenimis, ekonominio aktyvumo sumažėjimas gali prilygti buvusiam per pasaulinę finansų krizę. Nors šiuo metu karantinas Lietuvoje yra švelnesnis nei prieš mėnesį sudarytose ekonomikos raidos prognozėse numatė Lietuvos bankas, vis dėlto teigiamą to įtaką šalies ūkio raidai nusveria blogesnė, nei buvo numatyta, pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikų raida.

Gerų sausio ir vasario mėn. rezultatų pakako nusverti kovo viduryje įvesto karantino neigiamus padarinius, o ekonomikos augimui vis dar būti teigiamoje teritorijoje. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2020 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 2,5 proc. Nors ir lėčiau, tačiau tebegerėjo nemenkos dalies didžiausių Lietuvos ekonomikos sektorių rodikliai – apdirbamosios gamybos produkcijos apimtis, mažmeninės prekybos apyvarta, o šiltesni nei įprastai orai mažiau varžė statybos sektorių. Vis dėlto nuo kovo vidurio kardinaliai pasikeitusi ekonominė aplinka verčia koncentruotis ne į pirmojo ketvirčio rezultatus, o į pokyčius, kurių reikėtų laukti antrąjį ketvirtį.

Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos laukia ekonominio aktyvumo nuosmukis, savo mastu galintis prilygti per pasaulinę finansų krizę buvusiam kryčiui. Pradedami skelbti kovo mėn. duomenys ir kiti didesnio dažnumo rodikliai pradeda atskleisti kainą, kurią teks sumokėti ekonomikai dėl įvestų Lietuvoje ir kitose pasaulio valstybėse karantino priemonių. Ji bus itin didelė labiausiai suvaržytiems sektoriams, pavyzdžiui, kovo mėn. oro transporto keleivių skaičius buvo beveik 60 proc., maitinimo paslaugas teikiančių įmonių apyvarta – beveik 40 proc., mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis – beveik 15 proc. mažesnė nei prieš metus. Pandemijos ir karantino padarinių yra ir darbo rinkoje: remiantis Sodros balandžio paskutinių dienų duomenimis, šiuo metu darbuotojų skaičius yra 25 tūkst. (apie 2 % visų darbuotojų) mažesnis, nei galėjo būti esant įprastai ekonomikos raidai, panašiu mastu – iki 11,3 proc. – padidėjo ir Užimtumo tarnybos skaičiuojamas nedarbo lygis. Jis paskutinį kartą panašaus lygio buvo 2013 m. Sudėtingą verslo padėtį patvirtina ir tai, kad šiuo metu prastovas yra paskelbusios apie penktadalis Lietuvos įmonių, tarp jų yra nemenkas apdirbamosios gamybos įmonių skaičius. Nors kovo mėn. šios veiklos rezultatai to dar nerodo, tačiau prastovas paskelbusių įmonių dalis sudaro įspūdį, kad ir apdirbamosios gamybos įmonės, gaminančios prekes ir užsienio rinkoms, taip pat susiduria su sunkumais. Šiose rinkose, kaip ir Lietuvoje, dėl pandemijos ir kovos su ja padarinių reikšmingai krito prekių ir paslaugų paklausa.

Pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ir viso pasaulio ekonomikų padėtis kol kas nerodo gerėjimo ženklų. Pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) balandžio viduryje atnaujintos pasaulio ekonomikos augimo prognozės buvo gerokai pablogintos. Tikimasi, kad šiais metais nuosmukis bus netgi didesnis, nei buvo per 2008–2009 m. pasaulinę finansų krizę. Gana panašia apimtimi ekonomikos augimo prognozės buvo peržiūrėtos visoms pasaulio šalims – tai dar kartą parodo, kad pandemijos padariniai yra jaučiami visame pasaulyje. Kad toks scenarijus realus, patvirtina ir pradedami skelbti statistiniai duomenys. Pavyzdžiui, apskaičiuotas metams pirmojo ketvirčio JAV ekonomikos nuosmukis sudarė 4,8 proc. – tai didžiausias krytis nuo pasaulinės finansų krizės laikų. O padėtis darbo rinkoje dar blogesnė – nuo vasario mėn. iki balandžio 20 d. darbo neteko 14,4 proc. darbuotojų (palyginkime: finansų krizės laikotarpiu darbuotojų skaičius sumažėjo tik 6,3 %). Vis dėlto net ir tokioje aplinkoje TVF pabrėžia, kad ateitį gaubia itin didelis neapibrėžtumas, pavyzdžiui, šiuo metu sunku vertinti, kokia bus tolesnė pandemijos raida ir kaip ją paveiks valstybėse pradėtas vykdyti karantino švelninimas, kokia dalis uždarytų įmonių taip ir neatvers durų, kiek ir kaip pasikeis namų ūkių vartojimo tendencijos ir elgsena (pvz., žmonių polinkis rinktis į didelius susibūrimus ar naudotis viešuoju transportu), kaip baimės dėl antrosios viruso bangos paveiks įmonių investicinius sprendimus. Visos šios rizikos aktualios ir vertinant Lietuvos ekonomikos tolesnę raidą.

 

Atgal