VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

04.10.Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų apsivertė aukštyn kojomis

Gyventojų nuomonė apie būsto kainų pokyčius Lietuvoje prasidėjus karantinui smarkiai pasikeitė. Dar gruodį daugiau negu pusė – 55 proc. apklaustų gyventojų manė, kad būsto kaina per artimiausius metus didės, ir tik 9 proc. galvojo, kad būstas pigs. Kovo pabaigoje manančių, kad kaina augs, teliko 19 procentų. Prognozuojančių, kad kaina per artimiausius metus sumažės, išaugo iki 40 procentų. Tokie rezultatai nenustebino – nerimas dėl šalies ekonomikos ir pačių namų ūkių finansinės padėties daro įtaką ir gyventojų nuomonei, kaip keisis būsto kaina.

 

Neigiamą įtaką būsto rinkai koronavirusas neišvengiamai padarys, tačiau, kokio dydžio ji bus, priklausys nuo to, kaip sėkmingai pavyks susitvarkyti su viruso plitimu ir ekonomiką bei žmonių pajamas grąžinti į įprastas vėžes. Dar per anksti atmesti scenarijų, kad po sudėtingesnio metų vidurio būsto rinka gali pradėti atsigauti metų pabaigoje.  

 

Kovo mėnesį skirtumas tarp galvojančių, kad būsto kaina didės ir mažės, buvo -21 proc., arba žemiausias nuo pat apklausos atlikimo pradžios. Beje, 26 proc. apklaustųjų neturi nuomonės, kaip keisis būsto kaina per artimiausius metus, kai įprastai tokių respondentų būdavo apie dešimtadalį. Labai įprasta, kad, esant sunkiai nuspėjamai kovos su koronavirusu pabaigos datai, svarstymams, kokios bus būsto kainos po metų, tiesiog negaištama laiko. Beje, apklausa parodė, kad didžiausi pesimistai dėl būsto kainų pokyčių kovo pabaigoje buvo Vilniaus ir Kauno gyventojai, gaunantys didesnes pajamas.

 

Metų pradžia Vilniaus ir Kauno gyvenamojo būsto rinkoje buvo labai sėkminga. Vilniuje vien vasarį buvo parduota arba rezervuota daugiau negu 600 butų, arba trečdaliu daugiau negu prieš metus. Kaune tokių sandorių skaičius viršijo 80 ir buvo dešimtadaliu didesnis negu prieš metus. Kovo antrą pusę dėl paskelbto karantino naujų butų pardavimas neišvengiamai sustojo. Kita vertus, buvo pasirašomos pirkimo sutartys dėl anksčiau rezervuotų butų, todėl Registrų centro kovo mėnesio duomenys nerodys tokio sandorių skaičiaus smukimo sostinėje kaip naujų butų ar sandorių rezervacijų duomenys. Kituose didmiesčiuose, tokiuose kaip Šiauliai ar Panevėžys, jau sausį ir vasarį buvo parduota mažiau butų negu prieš metus, todėl čia sandorių skaičius kovą turėjo kristi labai smarkiai.

 

Bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, vidutinė buto kaina vasarį Vilniuje buvo 7,4 proc., Kaune – 7,7 proc., Klaipėdoje – 5,7 proc. didesnė negu prieš metus. Kovo mėnesį būsto kainos dar neturėjo akivaizdžiai sumažėti. Atsakymas, kaip keisis kainos artimiausiais mėnesiais, priklauso nuo to, kiek truks karantinas Lietuvoje, kada ribojimus atšauks kitos Europos valstybės ir kaip greitai atsistos ant kojų šalies ekonomika. Tai lems ir žmonių pajamų pokyčius, ir jų finansinio saugumo pojūtį. Galima priminti, kad  būsto kainai didžiausią įtaką daro realiųjų disponuojamų gyventojų pajamų, žmonių finansinio turto, paskolų rinkos, demografiniai, būsto pasiūlos pokyčiai. Beveik visi pagrindiniai būstų kainos pokyčius lemsiantys veiksniai nebus palankūs artimiausiu laiku.

 

Naujosiomis SEB banko prognozėmis, antrą ketvirtį Lietuvos BVP smuks daugiau negu 20 proc. pagal dabartinį scenarijų, tačiau trečią ketvirtį metinis nuosmukis sulėtės, o ketvirtą ketvirtį jau galimas ir nedidelis augimas. Per visus 2020 metus šalies ūkis susitrauks 6 procentais.

 

Pasitvirtinus tokiam scenarijui, būsto kainų smukimas per artimiausią pusmetį yra neišvengiamas, tačiau tai nereiškia, kad po metų ar dvejų kainos bus mažesnės negu dabar. Remiantis gyventojų būsto kainų lūkesčių apklausos rezultatais, būtų galima teigti, kad jie rodo 5-10 proc. kainų sumažėjimą per artimiausius metus.

Tačiau gyventojų lūkesčiai gali greitai kisti pasikeitus kovos su koronavirusu rezultatui.

 

Be to, dauguma būsto rinkos dalyvių, (ir pirkėjai, ir pardavėjai, ir kredito įstaigos) dar gerai prisimena 2008 metų krizę ir jos pamokas. Galiausiai verta prisiminti Honkongo atvejį, kai dėl SARS epidemijos 2013 metų pirmą pusmetį kainos krito keliais procentais, tačiau po metų jos jau buvo didesnės. Tiesa, šįkart epidemija yra pasaulinė, todėl rizika, kad pokyčiai bus daug nepalankesni būsto rinkai, yra taip pat didesnė.

 

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2020 metų kovo 25–30 dienomis SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 500 15–74 metų gyventojų internetu. SEB banko užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliekama gyventojų būsto kainų lūkesčių apklausa yra daroma kas ketvirtį nuo 2012 metų.

 

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, tel. (8 5) 268 2521, e. paštas tadas.povilauskas@seb.lt.

SEB yra pirmaujanti Šiaurės šalių finansinių paslaugų grupė. Esame įsitikinę, kad versliai mąstantys žmonės ir inovatyvios įmonės yra itin svarbūs kuriant geresnį pasaulį. Esame tam, kad ir gerais, ir blogais laikais jiems padėtume įgyvendinti jų siekius ir prisidėtume prie jų sėkmės. Švedijoje ir Baltijos šalyse SEB konsultuoja klientus finansų klausimais ir teikia jiems universalias finansines paslaugas. SEB grupei priklausančių bankų Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje pagrindinės veiklos sritys yra verslo ir investicinės bankininkystės paslaugos verslo klientams ir institucijoms. SEB padaliniai veikia 20 pasaulio šalių. SEB grupėje dirba apie 15 tūkst. darbuotojų. Išsamiau apie SEB skaitykite www.sebgroup.com.

Atgal