VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

04.16. Inovacijų ir įprastinės veiklos sąveikavimas

Soc. m.dr., doc. M. Rastenytė

Inovacijų samprata

Inovacija – tai tobulesnis technologinis sprendimas, kuris geriau nei ankstesnieji tenkina visuomenės poreikius. Iš kur kildinamas poreikis inovatyvaus sprendimo? Jis turi būti kilęs iš esamos veiklos analizės, siekiant mažesnių gamybos sąnaudų, aukštesnės produkto ar paslaugos kokybės, produkto vartojimo ilgaamžiškumo, nes įsigijimo kaina dalinama iš naudojimo arba eksploatacijos trukmės. Dabar gi kartais inovatyviais vadinami gaminiai nuleidžiami kaip debesėliai iš dangaus, be jokio ryšio su visu gaminio gamybiniu ciklu ir nėra kildinami iš visuminės analizės gaminamo produkto technologinio ciklo arba paslaugos bei jo vartojamosios vertės. Todėl inovatyvūs gaminiai atsiranda atsitiktinėse vietose ir atsitiktiniu būdu, kaip akmenukai dirvoje, kurie trukdo augalams augti. Tokiais pavyzdžiais gali būti plastmasiniai vaikų žaislai, kai kurie medikamentai, maisto papildai, augalų derlingumą ir naminių gyvulių produktyvumą didinantys preparatai, kurie neigiamai veikia žmogaus sveikatingumą per produktų  vartojimą. Tad bet kuri naujovė kartais neturi nieko bendro su inovacijomis.

Inovacijos gali reikštis ir  tiesiogiai nesusijusiose su produktu žmonių veikloje: politikoje, sporte, mokymo ir auklėjimo procesuose bei kitur. Taigi, objektyviai tobulesnis technologinis sprendimas tampa inovacija, jeigu jį priima rinka ir vartotojai, ir tarnauja visuomeniniam progresui. Tuo pačiu iš rinkos ir vartojimo yra išstumiami ankstesnieji, mažiau efektyvūs produktai ir procesai, todėl šia prasme per inovacijas pasiekiama visuotinė pažanga.

Inovacijų įtaka ekonomino efektyvumo kėlimui

Radikaliosios inovacijos yra efektyviausias naujų globaliosios rinkos nišų atidarymo ir globalaus konkurencingumo užtikrinimo instrumentas. Atidarydamas naują rinkos nišą, inovatorius  tam tikrą laiką išlieka nišoje natūralaus monopolininko pozicijoje, gaudamas iš šios nišos maksimalias įmanomas pajamas. Todėl globalioje rinkoje veikiančios ir konkuruojančios bendrovės joje išsilaiko ir nebankrutuoja tik nuolat kurdamos inovacijas, o per inovacijas verslas prisitaiko prie ekonominės aplinkos pokyčių. Prisitaikymas nesukelia rizikos. Rizikinga yra neprisitaikyti.  Iš čia kildinamas inovacijų ir įprastinės veiklos sąveikavimo būtinumas.

Įmonės gamybinės veiklos efektyvumo didinimas turi būti nukreiptas į technologinių-gamybinių procesų optimizavimą, efektyvumo kėlimą bei naujų technologinių įrenginių diegimą. Prieš pradedant įgyvendinti realius projektus įmonėse, reikia įvertinti jų turimą ekonominį efektyvumą. Pirma, būtina sąlyga, tai turėti įsivertinus kiekviename veiklos sektoriuje ekonominį-technologinį efektyvumą. Kas jį dabar atlieka ir kas turėtų atlikti pastoviai, kaip kintančią žmogaus sveikatos seką. Žmonių sveikatai sekti turime Sveikatos apsaugos ministeriją, o kokią ministeriją turime ūkinei veiklai analizuoti ir apsaugoti ją nuo bankrotų ir žlugimų? Pagal visą valdymo metodologiją šią funkciją turėtų vykdyti Ūkio ministerija visų veiklų šalies mastu. Ji turėtų būti kaip metodologinis šios veiklos centras.

Visose įmonėse arba veiklos sektoriuose yra trys pagrindinės tobulinimo sritys, kurių potencialai skirstomi į motyvacijos, kompetencijos ir veiklos organizavimo (technologijos) sritis. Žemo produktyvumo priežastys dažniausiai būna visose srityse, jos daro viena kitai įtaką ir viena kitą sąlygoja.

Veiklos organizavimo analizė

Didžiausias gerinimo rezervas yra tinkamas veiklos organizavimas. Veiklos organizavimo metodus reikia tobulinti, analizuojant juos kaip sistemą visumos požiūriu. Nuo ko pradėti? O gi nuo dabar išleidžiamo kasmetinio Statistikos departamento leidinio „Įmonių ekonominės veiklos rodikliai”. Šiame leidinyje arba tiesioginėje Statistikos departamento informacinėje bazėje yra visų šakų ekonominiai rodikliai. Pirmoje eilėje išsirenkamos ūkio šakos, turinčios žemiausius ekonominius parametrus, o po to kiekvienoje ūkio šakoje išrenkamos įmonės, kurios traukia šią šaką į dugną.

Pradėti, kaip nepravažiuojamame kelyje išlyginti duobes ir įgriuvimus, o po to jau ieškoti ekonominių ir technologinių lygių atitikmens tarp atskirų tarpusavyje susietų ūkio šakų. Norint didinti šakos arba įmonės efektyvumą, reikia pradėti nuo veiklos organizavimo vertinimo. Veiklos organizavimo vertinimas, analizė ar jos perorganizavimas vykdomas pagal sudarytus įvairaus pobūdžio projektus.

Turto grąža

Pagrindiniais projekto tikslais turi būti kelti gamybos technologinių procesų efektyvumą, kurio tikslas, kad jie vyktų kuo optimaliau, tolygiai ir kuo mažesnėmis sąnaudomis bei resursais. Praktikoje šiuos siekius iliustruoja turto grąža. Atlikus septynių ūkio šakų turto grąžos analizę per pastaruosius paskutinius metus paaiškėjo, kaip įmonės dirba nepriklausomai nuo finansinio sverto, mokesčių bei nusidėvėjimo dydžio. Įmonės būklė esant rodikliui mažesniam negu 5 proc. laikoma nepatenkinama. Kaip rodo tyrimai,  mažesnius rodiklius turi mažmeninė prekyba 2,5 proc.; paštas ir nuotoliniai ryšiai 3,5 proc.; statyba 1,6 proc. Ypatingai atkreiptinas dėmesys į sektorius, kuriems priskiriamas vandens rinkimas, valymas ir paskirstymas 0,1 proc.; elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimas 2 proc.; drabužių siuvimo, kailių išdirbimo ir dažymo mažose įmonėse 1,8 proc.. Sutinkamai su šiais rodikliais galima teigti, kad šios grupės visų šakų įmonėse yra nepagrįstai aukštos administravimo sąnaudos ir ne diferencijuotai aukšti mokestiniai įpareigojimai bei ne adekvačios susidariusiai situacijai administravimo sąnaudos.

Veiklos sąnaudų mažinimo būtinumas

Organizuoti įmonės pagrindinius verslo procesus taip, kad išaugtų vertę kuriančių procesų efektyvumas ir išeiga, o šalutiniai procesai vyktų greitai ir mažiausiomis sąnaudomis. Tai nustatoma panaudojant rodiklį, kuris parodo veiklos sąnaudų lyginamąjį svorį visose sąnaudose. Kuo mažesnis šis rodiklis, tuo veikla efektyvesnė. 2018 m. statistinės analizės duomenų pagrindu galime teigti, kad aukštus administracinių išlaidų rodiklius turi įmonės, priklausančios nuotolinių ryšių 32,9 proc.; kompiuterių ir su jais susijusi veikla 43,9 proc.; leidybos, spausdinimo ir įrašų laikmenų atgaminimo 22,5 proc.; vandens rinkimo, valymo ir paskirstymo 23,7 proc. Tos šakos, kuriose veiklos sąnaudos sudaro arti penktadalio ir mažiau visų sąnaudų, kaip įmonėse drabužių siuvimo, kailių išdirbimo ir dažymo 19,4 proc.; statybos įmonės 15,6 proc.; o taip pat elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimą vykdančios įmonės 10,1 proc. yra tiesiogiai susietos su pirmo būtinumo gyventojams poreikių tenkinimu. Statistinė analizė patvirtina, kad aukštas produkcijos ir paslaugų kainas ir nepanaudotas galimybes efektyvumui didinti sąlygoja per aukštos administravimo išlaidos visose ūkių šakose. Tai rodo, kad darbo užmokestis administracijos darbuotojų ir kitos veiklos sąnaudos nesiejamos su įmonių ekonominio efektyvumo rodikliais, o kainos nustatomos pagal realizacijoje dominuojančių įmonių kainynus. Tokiu būdu nedaroma įtaka į kainų ir infliacijos mažinimą ir jų pokyčius priklausomai nuo sąnaudų dydžio bei konkurencingumo kėlimo.

Turto aprūpinimas grynuoju apyvartiniu kapitalu

Grynojo apyvartinio kapitalo santykis su turtu parodo, kaip aprūpintas turtas grynuoju apyvartiniu kapitalu. Šio rodiklio reikšmė turėtų būti teigiamas dydis, kiekviena įmonė turi turėti pakankamą nuosavo trumpalaikio turto sumą. Neigiama grynojo apyvartinio kapitalo (ūkinėje veikloje pakeičiamo žaliavomis, nebaigta gamyba ir gatavų prekių atsargomis, skolomis ir grynaisiais pinigais, trumpalaikiais įsipareigojimais) reikšmė rodo, kad įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Didesnė šio rodiklio reikšmė parodo didesnį įmonės likvidumo lygį. Šio rodiklio dinamika atspindi įmonės bankroto tikimybės didėjimą ar mažėjimą. Nepakankamais parametrais  pasižymi šiuo metu visos pasirinktos tyrimui ūkio šakos, tačiau didesnį likvidumo lygį turi 5,8 proc. maisto produktų gamyba; gėrimų gamyba 5,9 proc.; leidyba 5,8 proc.; spausdinimas ir įrašytų laikmenų atgaminimas 5,8 proc., taip pat kompiuteriai ir su jais susijusi veikla 3,6 proc. Iki 4,6 proc. siekia mažmeninė prekyba, bei elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimo įmonės; 4 proc. statyba, ypatingai mažos apimties įmonės. Prie didelio nuosavo turto vos 1 proc. dydžio parametrus turi vandens rinkimo, valymo ir paskirstymo įmonės.

    Realizacijos optimizavimo būtinumas

    Organizuoti pardavimų darbą taip, kad pardavimų planas taptų strategijos ir taktikos ašimi, o pardavėjų darbas taptų žymiai profesionalesnis ir efektyvesnis. Šiuos parametrus parodo pirkėjų įsiskolinimo koeficientas. Pirkėjų įsiskolinimo koeficientas nustatomas trumpalaikius pirkėjų įsiskolinimus dalijant iš pardavimų ir paslaugų bei dauginat iš 360 dienų. Rodiklis parodo, kiek dienų užtrunka įsiskolinimai iki susigražinimo. Nustato per kiek dienų debitoriai sugrąžina įsiskolinimus. Neišieškoto įsiskolinimo riba laikoma 1-2 mėnesiai. Jeigu koeficientas yra didesnis negu praėjusiais laikotarpiais arba žymiai viršija kitų tos pačios ūkio šakos įmonių analogiškus rodiklius, tai reiškia, kad įmonė pernelyg priklauso nuo pavėluotų atsiskaitymų pirkėjų ir, kad ji gali patirti didelių nuostolių. Statistinė analizė byloja, jog elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimas 5,3 mėn. bei šalto vandens rinkimas, valymas ir paskirstymas 7,1 mėn., kai tuo tarpu pirkėjai yra pastovūs su pastoviai nustatytais atsiskaitymo mokestiniais tarifais ir terminais. .Aukštas pirkėjų įsiskolinimo koeficientas rodo būtinumą tikrinti pajamų apskaitą, keisti iš esmės šios veiklos valdymo ir administravimo lygį, reikalaujantį neatidėliotino šių veiklos sferų koregavimo. Visose kitose ūkio šakose pirkėjų įsiskolinimo trukmė ne viršija leistinų ribų. Geresnius rodiklius turi paštas ir nuotoliniai ryšiai, drabužių siuvimas, kailių išdirbimas ir dažymas 1,5 mėn. Kitos analizuotos ūkio šakos išlieka leistinose įsiskolinimo ribose.

     Grynojo pelningumo reikšmė

     Ieškant mokslinių, technologinių ir vadybinių inovacijų, kurios suteiktų galimybę pakelti įmonę į aukštesnį konkurencingumo lygį parodo, kokia dalis grynojo pelno tenka vienai daliai pajamų. Kiek pelno liko įmonėje po visų kaštų padengimo ir įsipareigojimų įvykdymo. Kokios galimybės yra įmonių veiklos plėtrai ir apimčių didinimui? Jeigu išsivysčiusios rinkos sąlygomis jis svyruoja nuo 10 ik 25 proc., tai mūsų šalies statistiniai duomenys byloja apie silpnai išvystytą mūsų šalyje rinką ir žemą grynąjį pelningumą, kas įtakoja įmonių veiklos perspektyvas bei neturėjimą galimybių išplėstinės reprodukcijos vystymuisi. Žemiausias rodiklis yra vandens rinkimo, valymo ir paskirstymo įmonėse

(-0,7) proc.; maisto produktų 2 proc.; gėrimų gamyba 2 proc.. Geresnė padėtis fiksuojama kompiuterių ir su jais susijusiose įmonėse 3,3 proc.; statybos 1 proc. Nepakankamas pelningumas mažų apimčių įmonėse ir įmonėse užsiimančiose leidyba, spausdinimu ir įrašų laikmenų atgaminimu 1,6 proc., bei pašto ir nuotolinio ryšio 0,3 proc.. Kaip byloja faktinė statistika mūsų šalies įmonės neturi rodiklių, siekiančių išsivysčiusios rinkos sąlygų ir yra priklausomos nuo bankinio kapitalo politikos. Turint tokį žemą grynąjį pelningumą, užtikrinti išplėstinę reprodukciją yra neįmanoma ir nepakankamai perspektyvu.

     Darbo našumas

     Darbo ciklo trumpinimas, našumo didinimas ir darbo sąnaudų mažinimas yra pagrindiniai efektyvumo didinimo rezervai. Gamybos savikaina mažėja didėjant darbo našumui, nes mažėja darbo sąnaudos bei darbo užmokestis pagaminto produkto arba suteiktos paslaugos vienetui. Didėjant darbo našumui gamybos apimtis didėja, todėl mažėja pastovieji kaštai produkcijos vienetui. Integraliniu darbo našumo rodikliu yra rodmenys, kurie byloja, kokia pardavimų apimtis tenka vienam darbuotojui tūkstančiais eurų per metus. Kuo didesnė pajamų apimtis, tuo didesnis veiklos efektyvumas, tuo produkto vieneto kaštai mažesni, tuo didesnis darbo našumo arba aukštesnis darbo automatizavimo lygis. Esant tokioms sąlygoms galima kelti darbo užmokestį dirbantiesiems. Aukščiausias pardavimų lygis vienam darbuotojui mažmeninėje prekyboje 47,8 tūkst. eurų; elektros, dujų ir karšto vandens 97,6 tūkst. eurų; statyba 34,5 tūkst. eurų; maisto produktų gamyba 53,6 tūkst. eurų ir gėrimų gamyba 139,3 tūkst. eurų, leidybos ir spausdinimo sektoriuose 44,0 tūkst. eurų. Žemiausias produktyvumo laipsnis drabužių siuvimo 15,4 tūkst. eurų; vandens rinkimo, valymo ir paskirstymo 19,1 tūkst. eurų; pašto ir nuotolinių ryšių 25,5 tūkst. eurų; kompiuterių ir su jais susijusioje veikloje 23,8 tūkst. eurų. Pastebėtina, kad tarp darbo užmokesčio ir darbo pajamingumo nėra tiesioginio ryšio ir priklausomybės, kadangi prie pačių aukščiausių efektyvumo rodiklių darbo užmokesčio parametrai išlaikomi gana žemi, o kai kuriose veiklos segmentuose reiškiasi atvirkštinis procesas.

     Atlikti įmonių veiklos vertinimai pagal visus analitinius rodiklius byloja, kad visose ūkio šakose yra žemi ekonominio efektyvumo rodykliai, o ypatingai aukštas neefektyvaus energetinių išteklių naudojimo ir administravimo lygis turi dvigubą poveikį, kadangi yra visų kitų gaminių ir paslaugų kaštų skvarbusis struktūrinis elementas, todėl šių išteklių gavybos ir panaudojimo gerinimas yra pirmaeilis inovatyvios veiklos tiek šalyje, tiek kiekvienoje įmonėje uždavinys.

     Informacinių technologijų paskirtis

     Neegzistuoja pasaulyje tokių įmonių ar organizacijų, kurios nesiektų optimalaus produktyvumo lygio. Ilgoje perspektyvoje toks lygis įmonėms suteikia daug pranašumų. Jos tampa pelningos, pajėgios atlaikyti konkurencines kovas. Produktyvumo rodikliai turi būti neišvengiamai sukoncentruoti į kokybę. Susiformavus aukštos kokybės poreikiui daug dėmesio skiriama gaminių ir paslaugų kokybei užtikrinti bei vidiniams ir išoriniams paslaugų veiksniams derinti. Įmonės užsibrėžtiems tikslams pasiekti naudojami ir taikomi pažangūs įrankiai, tokie, kaip Informacinės tecnologijos.

     Konkurencinis inovatyvumas

     Vienok, relizacijos rezultatyvumas priklauso ne tik nuo pirkėjų mokiosios galios, bet ir nuo inovacinių procesų diegimo valdyme ir administravime. Siekiant išsiskirti savo darbų kokybiškumu, didinti našumą ir atlikimo spartą, sumažinti paslaugų teikimo ir gamybos sąnaudas bei didinti įmonės produktyvumą ir konkurencingumą, sukurta ir įdiegta profesionalizuota informacinė sistemą, kuri sujungia išorinių ir vidinių veiksnių valdymą, optimizuoja gamybos ir paslaugų teikimo procesus, bei mažina sąnaudas, išlaikant gaminio kokybę. Naujai įdiegtos informacinės technologijos leidžia, apjungus visus gamybos ir paslaugų teikimo procesus, kontroliuoti ir mažinti broko tikimybę, žaliavų suvartojimą, sutrumpėjo vieno užsakymo atlikimo laikas, tad daugiau dėmesio galime skirti klientų paieškai ir pardavimų strategijos kūrimui. Tikimasi mažesnėmis sąnaudomis atlikti didesnius, tačiau aukštos kokybės užsakymus. Optimizuotas gamybos ir paslaugų teikimo proceso valdymas, sudaro galimybę įmonei konkuruoti vietinėje ir tarptautinėje rinkose, kuriant aukštos kokybės produktus Informacinės technologijos naudojamos procesų analizėje, matematiniam modeliavimui, optimizacijai (operacijų programavimui bei valdymui), planuojamos gamybos optimizuotų modelių sudarymui; procesų statistiniam monitoringui vykdyti ir energetiniam vertinimui.

    Išvada

    Vykdant įvairaus pobūdžio projektus vyksta gamybinės veiklos organizavimo vertinimas, analizė ar jos perorganizavimas bei perspektyvinis programavimas. Projektų metu vyksta radikalūs pokyčiai, leidžiantys pereiti į naują lygmenį. Užbaigiant senus ir pradedant naujus projektus pasiekiamas nuolatinis tobulėjimas ir jų perimamumas. Keičiantis sąlygoms inicijuojami pokyčiai ir tobulinama nusistovėjusi tvarką. Tokia sistema suteikia įmonei pranašumą ir pastovų atsinaujinimą. Toks yra įmonių ir viso ūkio nuolatinio ir pastovaus gyvavimo pagrindas ir visuotinė inovacijų paskirtis.

 

 



 

 

Atgal